(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant pareiškėjams D. B. ir S. B., jų atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovui Ryčiui Lelešiui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. ir S. B. pareiškimą tretiesiems asmenims AB „Swedbank“, antstoliui R. S. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir

n u s t a t ė:

D. B. ir S. B. kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems bankroto bylą ir nurodė turintys pradelstų kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank“, susijusių su prievolės grąžinti paskolą būstui įsigyti, neįvykdymu, kurių bendra suma sudaro 823898,23 Lt. Antstoliui R. S. įsiskolinimas sudaro 37034 Lt. Nurodė, kad jų gaunamos pajamos, lyginant su tuo laikotarpiu, kai buvo suteiktas kreditas, kelis kartus sumažėjo. Įkeistas bankui nekilnojamasis turtas parduotas iš varžytynių, kito turto neturi, gaunamos pajamos nėra pakankami įsiskolinimams padengti. Pareiškime nurodoma, jog šeimos pragyvenimui reikalinga pinigų per mėnesį suma sudaro 3100 Lt, kartu su pareiškimu pateiktas prašymas bankroto administratoriumi skirti UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą (I t. 3-6, 67-70 b.l.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjai savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. D. B. nurodė, kad pablogėjus sveikatai ir įsidarbinus pagrindinėje darbovietėje pilnu krūviu, ji nebegali dirbti pagal autorines sutartis ir gauti sutarties sudarymo metu buvusio autorinio atlyginimo, taip pat nebeturi pajamų iš negyvenamųjų patalpų nuomos, kurias nuomojo subnuomos pagrindu. Nurodė, kad jų šeimą sudaro ir nepilnametis sūnus, kurio išlaikymui taip pat reikalingos lėšos, todėl būtiniems poreikiams tenkinti skirtina suma turi užtikrinti orų šeimos egzistavimą.

Pareiškėjų atstovė advokatė Jurgita Spaičienė prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjų negalėjimą atsiskaityti su kreditoriumi nulėmė ekonominė krizė,  dėl kurios nekilnojamojo turto kainos sumažėjo. Bankas, suteikdamas pareiškėjams paskolą, vertino jų turtinę padėtį ir tuo metu sprendė, jog tokios pareiškėjų gaunamos pajamos pakankamos paskolai grąžinti, paskolos grąžinimui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, kurį įvertino banko nurodytas turto vertintojas 1591000 Lt, tačiau priverstinai turtą realizavus didžiausio nekilnojamojo turto kainų nuosmukio metu, už jį tegauta 318000 Lt. Bankas, kaip specialusis subjektas, turėjo pareigą atidžiai įvertinti pareiškėjų galimybes paskolą grąžinti, o ne tik siekti sau naudos, todėl turi prisiimti ir dalį atsakomybės dėl to, kad paskola nebus pilnai grąžinta. Pareiškėjų nurodyta suma būtiniems poreikiams tenkinti, įvertinus tai, kad jie turi pareigą išlaikyti ir nepilnametį sūnų, yra atitinkanti protingumo kriterijus.

Trečiasis asmuo kreditorius AB „Swedbank“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nepateikė nuomonės dėl bankroto bylos iškėlimo (I t. 140-145 b.l). Nurodo, kad pareiškėjų pajamos 2008 m. buvo pakankamos gauti labai didelę paskolą, tačiau nenurodo, kodėl šios pajamos sumažėjo, todėl negalima nustatyti pareiškėjų nemokumo ir sąžiningumo. Sumos, kurias pareiškėjai prašo nustatyti būtiniems jų poreikiams tenkinti, negali būti didesnės, kaip 800 Lt suma.

Trečiojo asmens atstovas Rytis Lelešius teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų prašymo netenkinti dėl esminės aplinkybės- sąžiningumo nebuvimo gaunant kreditą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kreipdamiesi dėl kredito suteikimo jie nurodė melagingus duomenis, kad gauna pajamas iš jiems nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos, kai iš tiesų tokių patalpų nuosavybės teise jie niekada neturėjo. Atstovo nuomone, pareiškėjų nemokumo priežastys yra ne nekilnojamojo turto kainų kritimas, o jų pajamos. Trečiojo asmens nuomone pareiškėjai nėra pajėgūs įgyvendinti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytos procedūros, nes nėra pajėgūs atkurti mokumo, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, neketina gauti  didesnių pajamų, o visas gaunamas pajamas numato skirti  savo poreikių tenkinimui, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su kreditoriais.

Daugiau atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą negauta.

Pareiškimas iškelti bankroto bylą tenkintinas

Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nemokumo sąvoka įtvirtinta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas baigtinis pagrindų, kuriais remdamasis teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindų sąrašas. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog konstatavus nemokumo faktą ir nenustačius nei vieno iš įstatyme nurodytų atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindų, bankroto byla turi būti keliama.

Kaip matyti iš prie pareiškimo pridėto kreditorių sąrašo ir finansinių dokumentų, bendra pareiškėjų nurodoma pradelstų jo kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 860932,23 Lt, t.y., akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25000 Lt ribą. Ginčo dėl nurodytos sumos pagrįstumo nėra, kreditorinių reikalavimų egzistavimo faktą patvirtino atsiliepimus pateikęs trečiasis asmuo.

Nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su absoliučia pradelstų įsipareigojimų suma, privalo būti įvertintos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti įsipareigojimus. Pareiškėjų bendros pajamos pagal į bylą pateiktus ir teismo išreikalautus rašytinius įrodymus ( I t. 10-12, 74 b.l., II t. 29-37 b.l.) 2012-2012 metais sudaro apie 4436 Lt per mėnesį (neatskaičius mokesčių), pareiškėjos sveikatos būklė (II t. 29 b.l., 62-67 b.l.), taip pat sąskaitų bankuose duomenys neleidžia spręsti, jog pareiškėjų pajamos buvo dirbtinai mažinamos ar buvo bandoma nuslėpti pinigines lėšas.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus vertinti, kad D. B. ir S. B. turi galimybę kreditorinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų ar turimų piniginių lėšų, nėra pagrindo. Pareiškėjams neišgalint vykdyti įsipareigojimų kreditoriui, prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui bankui įkeistas turtas 2012-10-12 buvo parduotas iš varžytynių už 318000 Lt, kreditoriui buvo paskirta 302512 Lt. Į bylą pateikti ir teismo išreikalauti iš NTR duomenys patvirtina, jog pareiškėjai, išskyrus menkavertį automobilį  VW PASSAT (I t. 16 b.l.) neturi kito registruotino turto (I t. 13-16, 56-57 b.l.). Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta D. B. ir S. B. nemokumo sąlyga, t.y. jų pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir nėra pagrindo spręsti, jog jie yra pajėgus visus finansinius įsipareigojimus įvykdyti.

Vertinant į teismą pasikreipusio asmens sąžiningumą finansinių prievolių atsiradimo aspektu, dėmesys atkreiptinas į tai, jog visos prievolės kyla iš būsto paskolos teisinių santykių, AB „Swedbank“, suteikdamas kreditą pareiškėjams, negalėjo neįvertinti kredito gavėjų pajamų ir turėjo jas pripažinti pakankamomis. Nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjų pozicija, jog jų nemokumą nulėmė ženklus pajamų sumažėjimas po kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo bei ženklus nekilnojamojo turto kainų sumažėjimas. Kartu sutiktina su pareiškėjų atstovės advokatės Jurgitos Spaičienės pozicija, jog ir kreditoriai turi prisiimti tam tikrą riziką. Paskolos suma sudarė 322347,07 EUR, o įkeisto turto vertė šalių susitarimu 1591000 Lt, t.y. kreditas sudarė 70 % sutartyje nurodytos finansuojamo turto vertės (I t. 23 b.l.). Tačiau tuo metu atlikto masinio vertinimo duomenimis bendra įkeisto turto vertė tik 602782 Lt, t.y. daugiau kaip 2,64 karto mažesnė (II t. 55 b.l.). Pastarosios aplinkybės, kartu su 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės įtaka nekilnojamojo turto rinkai, iš esmės ir nulėmė tai, jog susidariusio įsiskolinimo nebuvo įmanoma likviduoti realizavus turtą, kurio įsigijimui ir buvo panaudotos skolintos lėšos. Tai, kas nurodyta, neleidžia spręsti, jog prisiimdami kreditorinius įsipareigojimus pareiškėjai neketino sutarties vykdyti, elgėsi neapdairiai ar nesąžiningai. Kreditorius teigia, kad šioje byloje turėtų būti įvertintas pareiškėjų sąžiningumas sudarant 2008-01-18 kredito sutartį. Kreditorius pateikė į bylą 2005-03-07 negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ir jos 2007-01-03 pakeitimą, pagal kurią D. B. išnuomojo negyvenamąsias patalpas už 5000 Lt per mėnesį, o nuo 2007 m. -už 7000 Lt per mėnesį ZAO „Admiral“, pateikė įrodymus apie 71400 Lt gautą nuomos mokestį 2007 metais. Šios sutarties 1.3 p. nurodyta, kad nuomojamos patalpos priklauso nuomotojui nuosavybės teise, tačiau jokie byloje surinkti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. AB „Swedbank“ atstovas teigia, kad iš dalies ir dėl tokios sutarties ir pagal ją gaunamų pajamų  pagrindu pareiškėjams buvo suteiktas kreditas. Nuomos sutartis viešame registre neįregistruota, pareiškėjai negalėjo nurodyti priežasčių, dėl kurių šiuo metu nebegauna pajamų pagal šią sutartį, tik nurodė, kad iš tiesų ši sutartis yra subnuomos. Teismo vertinimu, ir kreditorius, suteikdamas paskolą bei būdamas šios srities profesionalas, turėjo pasidomėti pareiškėjų gaunamų pajamų realumu, skolinti atsakingai, o tai, kad pagal pateiktus duomenis apie pareiškėjų pajamas ir nekilnojamojo turto vertę, kuri buvo nustatyta vieno iš jo nurodytų turto vertintojų, suteikė fiziniams asmenims labai didelę paskolą, leidžia teigti, kad pareiškėjų gaunamos pajamos ir turto vertė sutarties sudarymo metu bankui nekėlė abejonių. Kreditorius sprendė, kad įsigyjamo turto įkeitimas pakankamai užtikrina paskolos grąžinimą, jokio kito turto įkeisti pareiškėjų nereikalavo.  Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai keletą metų vykdė įsipareigojimus pagal sutartį, paskolą panaudojo tuo tikslu, kuriam ji ir buvo suteikta- gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , įsigijimui ir remontui, įgytą turtą įkeitė kreditoriaus naudai, jį apdraudė, todėl teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjai sudarydami sutartį, neturėjo tikslo ateityje įsipareigojimų pagal ją išvengti.  Kreditorius, manydamas, kad skolininkai sukčiavo, elgėsi nesąžiningai, į ikiteisminio tyrimo įstaigas nesikreipė, sudarytos sutarties neprašė pripažinti negaliojančia dėl apgaulės, o nutraukė sutartį ir kreipėsi dėl išieškojimo iš įkeisto turto. 2011-04-19 buvo priimta nutartis realizuoti kreditoriaus naudai įkeistą turtą (I t. 45 b.l.).Turtas buvo realizuotas už 318000 Lt, t.y. už penkis kartus mažesnę sumą, negu buvo įvertintas (II t. 80 b.l.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje konkrečioje situacijoje kvestionuoti pareiškėjų sąžiningumą paskolos sutarties suteikimo metu, neatsižvelgiant į neapdairų paties kreditoriaus elgesį ir jo darbuotojų aplaidumą būtų neteisinga, juo labiau, kad siekdami įsigyti gyvenamąjį būstą pareiškėjai neturėjo tikslo apgauti kreditoriaus, išvengdami sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Pažymėtina ir tai, kad tuo metu Lietuvoje  netgi nebuvo Fizinių asmenų bankroto įstatymo. Teismo nuomone, šioje situacijoje sudarant 2008-01-18 kredito sutartį pareiškėjų pateiktus įrodymus apie jų tuo metu gautas pajamas vertinti kaip jų nesąžiningą elgesį bankroto įstatymo prasme nėra teisinio pagrindo. Atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą neatitiktų nei skolininkų, nei kreditorių interesų, nes pareiškėjai toliau liktų nemokūs, o jų gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos.

Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, kliūtimi bankroto bylai iškelti laikytina aplinkybė, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nors, kaip matyti iš į bylą pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų ir kredito sutarties pareiškėjai nurodytu laikotarpiu ir nesudarė jokių nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, pažymėtina, jog, vadovaujantis FABĮ 12 straipsnio 3 dalimi, iškėlus bankroto bylą administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 straipsnyje nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 12 str. 2 d. 14 p., 10 str. 1 d. 4 p.). Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktu, bankroto bylą atsisakoma kelti, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 6 p., bankroto bylą atsisakoma kelti paaiškėjus, jog fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Tokių duomenų byloje nėra.

Pripažinus, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, D. B. ir S. B. iškeltina bankroto byla.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Pareiškėjai siūlo skirti administratoriumi UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą. Iš teismui pateiktų duomenų spręstina, jog jis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sutinka vykdyti administratoriaus pareigas, yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę. Įvertinęs UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro pateiktą bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, teismas atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 str.3 d., administravimo išlaidų suma visam nurodytam laikotarpiui negali viršyti 3 MMA, šiuo atveju administratoriaus nurodoma 2541 Lt kiekvienam iš pareiškėjų suma neviršija šios sumos, todėl laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti bylos sudėtingumą, todėl yra pagrindas ją patvirtinti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 6 d., 6 str. 3 d. 4 p.).

Kaip pagrįstą teismas tvirtina 2014-05-23 paaiškinimuose raštu nurodytą bendrą abiems pareiškėjams 3000 Lt per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos sumą, reikalingą asmens, kuriam keliama bankroto byla, būtiniesiems poreikiams tenkinti (FABĮ 6 str. 3 d. 4 p.). Tvirtindamas šią sumą teismas laiko pagrįstomis pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo nepilnamečiui šalių sūnui būtinumo.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai gali būti paduodami tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kurių apskundimą tiesiogiai numato CPK, taip pat dėl nutarčių, kuriomis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai. Nei CPK, nei specialiu laikytinas FABĮ, nenustato galimybės pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria paskiriamas fizinio asmens bankroto administratorius (skirtingai nei panašų teisinį santykį reglamentuojančiame Įmonių bankroto įstatyme, kurio 10 straipsnio 8 dalyje tiesiogiai įvardintas nutarties dėl administratoriaus paskyrimo apskundimas, FABĮ tėra numatyta galimybė apskųsti nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo (FABĮ 14 str. 5 d.)), kuria nustatoma pinigų sumos, skirtos fizinio asmens poreikiams ir administravimo išlaidoms, kuria nustatomi terminai kreditorių reikalavimams pareikšti ar mokumo atkūrimo planui pateikti. Nurodytų klausimų išsprendimas taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Nurodytos aplinkybės lemia nutarties dalių atitinkamais klausimais neskundžiamumą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog su bankroto bylos iškėlimu susijusių pasekmių atsiradimas sietinas su nutarties dalies dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri, vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 2 dalimi, yra skundžiama per 7 dienas nuo jos priėmimo, įsiteisėjimu, todėl pripažintina, jog neskundžiamos nutarties dalys įsiteisėja įsiteisėjus nutarties daliai, kuria pareiškėjams iškelta bankroto byla.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

iškelti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti D. B. ir S. B. bankroto administratoriumi UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą (juridinio asmens kodas 135772393, buveinės adresas A. Juozapavičiaus pr. 21-60, Kaunas, asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. B-JA053).

Patvirtinti 2541 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt vieno lito) lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti kiekvieno iš pareiškėjų D. B. ir S. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį D. B. ir S. B. (įskaitant nepilnamečio M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą) būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui ir VĮ „Regitra“, taip pat bankams, kuriuose D. B. ir S. B. turi sąskaitų- AB „Swedbank, AB SEB bankui, AB DNB bankui.

Nutarties dalis, kuria iškelta bankroto byla, per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Likusios nutarties dalys neskundžiamos, tačiau įsiteisėja įsiteisėjus nutarties daliai dėl bankroto bylos iškėlimo.