Civilinė byla Nr. 2-2081-370/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03192-2009-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16.10.; 3.4.2.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BUAB „PROSTINVEST“ ir pareiškėjo UAB Danske lizingas atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3674-553/2015 pagal pareiškėjo UAB Danske lizingas pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „PROSTINVEST“, bankroto administratoriumi paskyrė asociaciją Intekta. UAB Danske lizingas 2013 m. liepos 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu patvirtinti 250 113,51 Lt finansinį reikalavimą, kurį vėliau sumažino iki 173 738,02 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi UAB Danske lizingo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir perdavė UAB Danske lizingo reikalavimo tvirtinimo UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas UAB Danske lizingas patikslintu pareiškimu prašė teismo BUAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje patvirtinti 63 276,27 Eur finansinį reikalavimą: pagal Sutartį Nr. 1 – 38 283,77 Eur, pagal Sutartį Nr. 2 – 24 992,50 Eur. Nurodė, kad nuostolius pagal Sutartį Nr. 1 sudaro: 2 185,84 Eur įsiskolinimas už eilinius mokėjimus, 1 813,91 Eur delspinigių už paskutinius 6 mėnesius iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, 570,70 Eur papildomų palūkanų, 28 685,57 Eur negautų pajamų, 434,43 Eur bauda už lizinguoto nekilnojamojo turto neapdraudimą, 2 728,22 Eur šio turto mokesčio, 234 Eur turto draudimo išlaidų, 536,42 Eur šio turto eksploatacinių sąnaudų, 85,27 Eur turto elektros energijos sąnaudų, 355,90 Eur turto šildymo sąnaudų, 364,45 Eur apsaugos mokesčio, 72,40 Eur žaliuzių remonto išlaidų, 14,01 Eur turto signalizacijos akumuliatoriaus pirkimo išlaidų, 49,53 Eur turto apsaugos pajungimo mokesčio, 153,13 Eur kompensacija už turto elektros įvado pajungimą. Nuostolius pagal Sutartį Nr. 2 sudaro: 4 570,08 Eur įsiskolinimas už eilinius mokėjimus, 3 245,70 Eur delspinigių už paskutinius 6 mėnesius iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, 83,69 Eur papildomų palūkanų, 5 758,58 Eur negautų pajamų, 579,24 Eur baudų, 10 755,21 Eur susigrąžinto lizinguoto turto pardavimo nuostolio.

UAB Danske lizingas nurodė, kad pagal Sutartį Nr. 1 susigrąžinto turto likutinė vertė buvo 362 882,60 Lt (be PVM), šis turtas buvo parduotas už 480 000 Lt, tačiau dėl lizingo sutarties Nr. 1 Bendrosios dalies 18.6.2 punkto nuostatų, gautu iš lizinguoto turto pardavimo skirtumu tarp turto likutinės vertės ir gautos sumos nėra pagrindo mažinti priteistinų nuostolių sumos. Realizavus pagal Sutartį Nr. 2 lizinguotą a/m BMW 740i, buvo patirtas 10 755,22 Eur nuostolių.

Suinteresuotas asmuo BUAB „PROSTINVEST“ su pareikštu prašymu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas iš pradžių mažindamas, o vėliau didindamas reikalavimą praleido ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą 45 dienų terminą bei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą nuostoliams prisiteisti. Patikslintas kreditoriaus reikalavimas pagal Sutartį Nr. 1 negali būti patenkintas. Pareiškėjas Sutartį Nr. 1 nutraukė nuo 2009 m. vasario 2 d. ir atsiėmė lizinguotą nekilnojamąjį daiktą, todėl neturi teisės reikalauti pradelstų eilinių mokėjimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neturi teisės reikalauti delspinigių, papildomų palūkanų ir negautų pajamų. Nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl baudos, nes praleistas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas senaties terminas, kuris prasidėjo 2009 m. vasario 2 d. nutraukus Sutartį Nr. 1. Kadangi pareiškėjas savo iniciatyva vienašališkai nutraukė Sutartį Nr. 1 nuo 2009 m. vasario 2 d. ir atsiėmė lizinguotą nekilnojamąjį turtą, prievolės, numatytos šioje sutartyje, pasibaigė. Dėl to, suinteresuoto asmens prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, draudimo išlaidas, eksploatacines išlaidas, elektros energijos, turto šildymo, apsaugos, žaliuzių remonto, signalizacijos akumuliatoriaus pirkimo, apsaugos pajungimo, elektros įvado pajungimo, pasibaigė. Pagal 2009 m. kovo 19 d. turto grąžinimo aktą, signalizacija, instaliavimo darbai ir žaliuzės priklauso UAB „PROSTINVEST“, pareiškėjas be suinteresuoto asmens sutikimo ir savo rizika patyrė atitinkamas išlaidas. Negali būti patenkintas ir 2015 m. gegužės 6 d. patikslintas finansinis reikalavimas pagal Sutartį Nr. 2, nes suinteresuotas asmuo, nutraukęs Sutartį Nr. 2, atsiėmė lizinguotą kilnojamąjį daiktą, todėl negali tuo pačiu reikalauti sumokėti periodines įmokas. Atsižvelgiant į tai, negali būti tenkinami reikalavimai dėl įsiskolinimo už eilinius mokėjimus, delspinigių, papildomų palūkanų ir negautų pajamų. Reikalavimas dėl baudos negali būti patenkintas dėl senaties termino praleidimo, o reikalavimas dėl 10 755,21 Eur susigrąžinto lizinguoto kilnojamojo turto pardavimo nuostolio – nes automobilis parduotas už rinkos vertės neatitinkančią kainą, dėl to UAB Danske lizingas privalo prisiimti kilusias neigiamas pasekmes.

Suinteresuotas asmuo BUAB „PROSTINVEST“ pareiškė priešieškinį, juo prašė priteisti iš UAB Danske lizingas 93 026,73 Eur sumą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 šalys buvo susitarusios, jog lizinguojamas turtas turėjo pereiti lizingo gavėjui nuosavybės teisėmis. Nuosavybės teisės perėjimo sąlygos buvimas tiesiogiai nulėmė ir įmokų, lizingo gavėjo mokamų lizingo davėjui, sandarą, t. y. kai lizinguojamo daikto nuosavybės teisė įvykdžius sutartį perduodama lizingo gavėjui, į įmokų sandarą papildomai įtraukiamos ir daikto vertės išpirkimo įmokos, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas daiktą iš lizingo davėjo. CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką. Jeigu lizingo sutartyje numatyta, kad lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei išpirkti skirti mokėjimai, kurie turi kitokią paskirtį, nes tai nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas. Tokiais atvejais atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grąžinti šias įmokas pagal dvišalės restitucijos taisykles (CK 6.222 str.), t. y. tuo atveju, jeigu lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, tokiu atveju turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius lizingo davėjo nuostolius, turi būti grąžinta lizingo gavėjui restitucijos pagrindu. Pagal Sutartį Nr. 1 administracinių patalpų su garažo patalpa įsigijimo kaina buvo 710 440,01 Lt (205 757,65 Eur). BUAB „PROSTINVEST“ sumokėjo pradinę įmoką – 105 066,05 Lt (30 429,23 Eur), todėl finansuojama suma buvo 605 373,96 Lt (175 328,42 Eur). BUAB „PROSTINVEST“ turto išpirkimo (vertės dengimo) įmokų sumokėjo 216 136,70 Lt (62 597,52 Eur), t. y. nesumokėta suma minėtos finansinio lizingo sutarties nutraukimo metu sudarė 389 237,26 Lt (112 730,90 Eur). Aukščiau minėtos lizingo sutartys pareiškėjo buvo nutrauktos 2009 m. vasario 2 d. Pagal Sutartį Nr. 1 lizinguotą turtą pareiškėjas atsiėmė 2009 m. kovo 19 d. Pagal surinktus duomenis matyti, kad minėtas nekilnojamasis turtas pareiškėjo iki jo pardavimo 2010 m. gegužės 28 d. buvo naudojamas jo asmeniškai. Pagal UAB „Auditas ir konsultacijos“ byloje atliktą ekspertizę – Turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 5/2354E(Vil):14, viso atsiimto turto vertė 2009 m. vasario 2 d. buvo 1 101 000 Lt, o 2010 m. gegužės 21 d. – 837 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepatyrė nuostolių iš aukščiau nurodytos finansinio lizingo sutarties. Pagal Sutartį Nr. 2 nepadengta lizinguoto lengvojo automobilio likutinė vertė sutarties nutraukimo dieną sudarė 172 727,56 Lt (50 025,36 Eur) sumą. Perimtas turtas 2009 m. balandžio 3 d. Finansinio lizingo sutartimi buvo parduotas D. D. PĮ už 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur) sumą. Tačiau pagal byloje UAB „Auditas ir konsultacija“ atliktą ekspertizę - Turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 5/2354E(Vil):14, lengvojo automobilio vertė 2009 m. vasario 2 d. buvo 185 000 Lt, o 2009 m. balandžio 3 d. – 191 300 Lt. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu yra reikšminga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Pareiškėjas aukščiau minėtą transporto priemonę pardavė už rinkos vertės neatitinkančią kainą. Tokiu būdu pareiškėjo nurodoma 44 191,38 Lt (12 798,71 Eur) suma negali būti mažinama suinteresuotam asmeniui grąžintina 321 202,71 Lt (93 026,73 Eur) suma. Suinteresuoto asmens teigimu, akivaizdu, kad lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, ir tokiu atveju suinteresuoto asmens sumokėtos turto išpirkimo įmokos privalo būti grąžintos BUAB „PROSTINVEST“ restitucijos pagrindu, t. y. 321 202,71 Lt (93 026,73 Eur) suma turi būti priteista iš pareiškėjo UAB Danske lizingas, nes šios sumos paskirtis buvo daikto vertei išpirkti ir tai nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas.

Pareiškėjas UAB Danske lizingas su pareikštu priešieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad, vadovaujantis teismų praktika, tuo atveju, kai lizinguotas turtas yra parduotas, tokio turto rinkos vertė negali būti naudojama apskaičiuojant lizingo davėjo patirtus nuostolius, nes ji neatspindi realios lizingo davėjo gautos už šį turtą pinigų sumos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, apskaičiuojant lizingo davėjo patirtus dėl lizingo sutarties nevykdymo nuostolius, iš lizingo bendrovės išlaidų, susijusių su lizingo sutarties dalyko įsigijimu bei lizingo gavėjui suteikto finansavimo lėšų turi būti atimamos pagal lizingo sutartį lizingo gavėjo sumokėtos iki sutarties nutraukimo įmokos bei kitos lizingo gavėjo gautos pagal šią sutartį sumos, tarp jų ir lėšos, gautos realizavus atsiimtą lizinguotą turtą. Tik tuo atveju, jeigu gautas skirtumas yra neigiamas, t. y. lizingo davėjo patirtų išlaidų suma yra mažesnė nei gauta pagal lizingo sutartį lėšų suma, lizingo gavėjas turi teisę reikalauti sumokėtų įmokų, bet ne daugiau, nei sumos, viršijančios lizingo davėjo patirtų nuostolių sumą. Nors suinteresuotas asmuo remiasi UAB „Auditas ir konsultacijos“ atliktos Ekspertizės aktu, tačiau lizingo davėjas iš atsiimto nekilnojamojo turto pardavimo realiai gavo tik 480 000 Lt be PVM. Pareiškėjas nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad paties UAB Danske lizingo veiksmai sąlygojo nuostolių atsiradimą, nes elgėsi sąžiningai, teisėtai ir ėmėsi visų protingų priemonių turtui realizuoti. Pareiškėjo teigimu, Ekspertizės akto išvados neatspindi realios ginčo turto vertės, nes ekspertas turtą vertino lyginamuoju metodu, o palyginimui pasirinko gerokai anksčiau vykusius pardavimus ir nelygiavertėje vietoje esančius objektus. Pareiškėjas yra pateikęs rašytinius įrodymus dėl parduoto lizinguoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonės vertės: Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2009 m. spalio 5 d. turto vertinimą (460 000 Lt), UAB „Capital vertinimas“ vertinimo ataskaitą Nr. 15-N03-62 (478 000 Lt), taip pat BRC Autocentrum automobilio kainų įvertinimo aktą Nr. Lt-2009/1551 (120 000 Lt) bei UAB „Capital vertinimas“ vertinimo ataskaitą Nr. 15-R03-46 (121 300 Lt). Nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 480 000 Lt, o automobilis už 130 000 Lt., t. y. abu objektai buvo parduoti už didesnę nei buvo nustatyta šio turto rinkos vertė. Likvidacinė ginčo turto vertė siekė tik atitinkamai 335 000 Lt ir 84 910 Lt – 97 040 Lt. Be to, UAB „PROSTINVEST“ nesiėmė aktyvių veiksmų, kad lizinguojamas turtas būtų gražintas kaip galima skubiau, patalpos buvo grąžintos tik 2009 m. kovo 19 d., o automobilis – tik 2009 m. vasario 26 d. UAB „PROSTINVEST“ jokių pasiūlymų dėl turto realizavimo neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjo UAB Danske lizingas prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą ir suinteresuoto asmens BUAB „PROSTINVEST“ priešieškinio netenkino.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, nurodė, kad visais atvejais lizingo gavėjas, prisiėmęs sutarties sudarymo riziką, atsako tik pagal tos sutarties apibrėžtas ribas, t. y. iš lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iš jo būtų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį. Sprendžiant, iš ko susideda lizingo davėjui dėl lizingo sutarties nutraukimo galintys atsirasti nuostoliai, atsižvelgtina į lizingo sutarties šalių interesų ir siekiamų tikslų ypatumus. Lizingo davėjo interesas – finansinis, t. y. siekis gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, o lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją.

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, susijusių su Finansinio lizingo sutarties Nr. 1 ir Finansinio lizingo sutarties Nr. 2 sudarymu, vykdymu bei nutraukimu nuo 2009 m. vasario 2 d. Pareiškėjas, pateikęs patikslintą finansinį reikalavimą (173 738,02 Lt (50 318 Eur), nurodė, kad lizingo gavėjo įmokomis nepadengta lizinguoto nekilnojamojo turto likutinė vertė sudarė 428 201,47 Lt, pardavus turtą gauta 480 000 Lt suma, o susidaręs skirtumas buvo panaudotas kitų pareiškėjo nuostolių pagal Sutartį Nr. 1 padengimui, tačiau pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokiems nuostoliams padengti ši suma buvo panaudota. Prašydamas iš suinteresuoto asmens priteisti eilinių mokėjimų įsiskolinimą, delspinigius, papildomas palūkanas, baudas ir t. t., nenurodė, už kokį laikotarpį yra susidaręs eilinių mokėjimų įsiskolinimas. 2015 m. gegužės 6 d. patikslintu pareiškimu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pareiškėjas reikalaujamą sumą padidino iki 63 276,27 Eur (218 480,30 Lt) ir dėl 51 798,53 Lt skirtumo, gauto iš nekilnojamojo turto pardavimo, panaudojimo išdėstė kitokias aplinkybes. Toks nenuoseklumas, teismo nuomone, sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo sąžiningumu.

Nustačius, kad 2013 m. lapkričio 11 d. pareiškimu pareiškėjas reikalaujamą patvirtinti finansinių reikalavimų sumą sumažino iki 173 738,02 Lt, teismas sutiko su BUAB „PROSTINVEST“ pozicija, kad 2015 m. gegužės 7 d. tikslindamas (padidindamas) reikalavimą pareiškėjas praleido ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustatytą 45 dienų terminą padidinti reikalavimo daliai – 44 742,28 Lt, tačiau teismas nurodė, kad ši aplinkybė būtų reikšminga tik tokiu atveju, jei būtų pagrindas pareiškėjui iš BUAB „PROSTINVEST“ priteisti visą padidinto reikalavimo sumą.

Teismas nustatė, kad UAB Danske lizingui apie patirtus nuostolius iš Sutarties Nr. 1 tapo žinoma 2010 m. gegužės 21 d., pardavus lizinguotą turtą, o apie patirtus nuostolius iš Sutarties Nr. 2 – 2009 m. balandžio 3 d., pardavus lizinguotą turtą. Tačiau prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtino pateiktas tik 2013 m. liepos 10 d. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytą sutrumpintą 3 metų senaties terminą reikalavimams atlyginti nuostolius pareikšti. BUAB „PROSTINVEST“ prašant taikyti senatį ir nenustačius, kad senaties terminas buvo nutrauktas, sustabdytas ar praleistas dėl svarbios priežasties, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetamas šiuo pagrindu.

Nepaisant to, teismas pasisakė dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo nepagrįstumo ir kitais aspektais, nurodydamas, kad pareiškėjas reikalauja 2 185,84 Eur įsiskolinimo už eilinius mokėjimus, tačiau nepateikė teismui šią sumą pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų įsitikinti, kad iki Sutarties Nr. 1 nutraukimo (2009 m. vasario 2 d.) suinteresuotas asmuo buvo nesumokėjęs tokios sumos einamųjų mokėjimų. Tokia pati išvada padaryta ir dėl prašymo priteisti 570,70 Eur papildomų palūkanų.

Teismo vertinimu prašymas taikyti sutrumpintą 6 mėn. senatį dėl 1 813,91 Eur delspinigių ir 434,43 Eur baudos yra pagrįstas, be to, pareiškėjas nepateikė paskaičiavimo, už kokį laikotarpį ir nuo kokios pagrįstos sumos buvo apskaičiuoti delspinigiai.

Teismo vertinimu pareiškėjo reikalavimas dėl 28 685,57 Eur negautų pajamų visa apimtimi nėra pagrįstas, nes 2013 m. lapkričio 11 d. gautame prašyme pareiškėjas pats pripažino aplinkybę, kad bendra pagal Sutartį Nr. 1 negautų pajamų suma sudarė 99 045,54 Lt, tačiau iš jos buvo išskaičiuota 51 798,53 Lt suma, gauta kaip skirtumas tarp turto likutinės vertės ir pardavimo kainos. Todėl pareiškėjo reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik iš dalies, t. y. dėl 47 247,01 Lt nuostolių atlyginimo, jeigu šiam reikalavimui pareikšti nebūtų praleistas senaties terminas.

Reikalavimai dėl 2 728,22 Eur turto mokesčio, 234 Eur turto draudimo išlaidų, 536,42 Eur šio turto eksploatacinių sąnaudų, 85,27 Eur turto elektros energijos sąnaudų, 355,90 Eur turto šildymo sąnaudų, 364,45 Eur apsaugos mokesčio, 72,40 Eur žaliuzių remonto išlaidų, 14,01 Eur turto signalizacijos akumuliatoriaus pirkimo išlaidų, 49,53 Eur turto apsaugos pajungimo mokesčio, 153,13 Eur kompensacija už turto elektros įvado pajungimą nepagrįsti įrodymais, kad atitinkamas išlaidas pareiškėjas patyrė. Be to, tik dalis reikalaujamų sumų galėtų būti priteista iš suinteresuoto asmens, jeigu pareiškėjas nebūtų praleidęs senaties termino ir apskaičiavęs, kokia dalis jų susidarė iki lizinguoto ir atsiimto turto 2009 m. kovo 19 d.

Šie teismo motyvai taip pat taikytini ir reikalavimams dėl nuostolių pagal Sutartį Nr. 2 atlyginimo, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 4 570,08 Eur įsiskolinimą už eilinius mokėjimus, 83,69 Eur papildomas palūkanas ir 5 758,58 Eur negautas pajamas, o reikalavimams dėl 3 245,70 Eur delspinigių ir 579,24 Eur baudos yra pagrindas taikyti 6 mėnesių senaties terminą. Todėl pareiškėjo reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik dėl 10 755,21 Eur susigrąžinto lizinguoto turto pardavimo nuostolių, jeigu šiam reikalavimui pareikšti nebūtų praleistas senaties terminas.

Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, nurodė, kad priešieškinio reikalavimai nėra pagrįsti. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar suinteresuotas asmuo turi teisę atsiimti lizinguoto daikto vertės išpirkimo įmokas, yra tai, ar lizingo davėjas po turto atsiėmimo ir realizavimo patyrė nuostolius ar ne. Teismas nustatė, kad UAB Danske lizingas patyrė nuostolius. Spręsti, kad UAB Danske lizingas, realizuodamas atsiimtą lizinguotą turtą, elgėsi nesąžiningai, aplaidžiai ir nesiekė turto parduoti už geriausią kainą, nėra pagrindo, suinteresuotas asmuo tokių aplinkybių neįrodė. Neįrodytos ir aplinkybės, kad po lizingo sutarčių nutraukimo ir lizinguoto turto susigrąžinimo jis lizingo davėjui būtų pasiūlęs turto pirkėją, sutinkantį mokėti didesnę turto kainą, nei ta, už kurią turtas buvo realizuotas. Suinteresuotas asmuo išskirtinai vadovavosi tik teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, nors, pagal CPK, eksperto išvada neišskiriama iš kitų įrodinėjimo priemonių. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad ekspertas palyginimui pasirinko gerokai anksčiau vykusius pardavimus ir nelygiavertėje vietoje esančius objektus. Savo ruožtu pareiškėjas prieš turto pardavimą atliko jo įvertinimą ir turtą pardavė už didesnę nei buvo vertintojų nustatyta jo vertė kainą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) UAB Danske lizingas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB Danske lizingo 63 276,27 Eur finansinį reikalavimą UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje arba, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl pateikto finansinio reikalavimo pagrįstumo ir nesant galimybės jo įvertinti apeliacinės instancijos teisme – perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikė tik 2013 m. liepos 10 d. neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl teismo išvada, kad buvo praleistas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti nuostolius pareikšti, nepagrįsta. Nesutiktina, kad ieškinio senaties terminas šiems reikalavimams pareikšti buvo nutrauktas tik 2013 m. liepos 10 d., kai pareiškėjas teismui pateikė prašymą patvirtinti UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje jo finansinį reikalavimą. Pagal CPK 1.130 str. 1 d., ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. ĮBĮ nustato specialią reikalavimų bankrutuojančiai įmonei pateikimo tvarką, t. y. pirmiausia finansiniai reikalavimai reiškiami bankroto administratoriui, kuris juos arba teikia teismui tvirtinti, arba ginčija kaip nepagrįstus. Pareiškėjas, nepraleisdamas 45 dienų termino, nustatyto finansiniams reikalavimams pareikšti, 2010 m. gegužės 26 d. pateikė bankroto administratoriui 265 358,36 Lt (76 853,09 Eur) finansinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, šiuo pareiškimu nutrauktas ieškinio senaties terminas reikalavimams pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 pareikšti. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo 2010 m. gegužės 26 d. pareiškimo teisinės reikšmės ieškinio senaties terminų skaičiavimui. 2013 m. liepos 10 d. teismui pateiktame pareiškime buvo keliami iš esmės tie patys, tik patikslinti reikalavimai, todėl pagal savo esmę šis pareiškimas laikytinas reikalavimo tikslinimu. Nauja pareiškimo redakcija, pateikta 2013 m. liepos 10 d., nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB Danske lizingas atsisakė nuo 2010 m. gegužės 26 d. pareiškimo. Tai, kad pareiškėjo 2010 m. gegužės 26 d. pareiškimas ir 2013 m. liepos 10 d. pareiškimas turi būti vertinami kaip vienas reikalavimas, iš esmės konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartyje. priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-239-241/2015.
Teismas nesprendė, ar nėra pagrindo senaties termino atnaujinimui pagal CK 1.131 str. 2 d., nors privalėjo tai daryti. Teismas turėjo atsižvelgti į faktines aplinkybes, susiklosčiusias tarp šalių dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Net jei būtų nuspręsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas, jis turi būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartyje Nr. 2-239-241/2015 nurodytą išvadą, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, gavęs bankroto administratoriaus 2010 m. liepos 1 d. prašymą, kuriame be kita ko buvo nurodyta, jog administratorius nesutinka su pareiškėjo pareikštu reikalavimu, turėjo paskirti teismo posėdį šio finansinio reikalavimo patvirtinimui. Jei teismas būtų paskyręs teismo posėdį iš karto po to, kai buvo išnagrinėtas bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditorių ir jų reikalavimų tvirtinimo, pareiškėjui iš viso nebūtų reikėję teikti 2013 m. liepos 10 d. prašymo.
Nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 11 d. pareiškime sumažindamas savo reikalavimą iki 50 318 Eur, o po to 2015 m. gegužės 7 d. pareiškime jį vėl padidindamas iki 63 276,27 Eur, padidintai reikalavimo sumai (12 958,27 Eur) praleido ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustatytą 45 dienų terminą. Pareiškėjas paskutiniu pareiškimu nepareiškė jokių naujų reikalavimų, kurie nebūtų buvę įtraukti į 2010 m. gegužės 26 d. pareiškimą ar 2013 m. liepos 10 d. pareiškimą. Visi pareiškėjo reikalavimų pakeitimai buvo nuosekliai argumentuoti kiekviename iš pateiktų procesinių dokumentų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokiems nuostoliams padengti buvo panaudotas 51 798,53 Lt (15 001,89 Eur) skirtumas tarp įmokomis nepadengtos lizinguoto nekilnojamojo turto likutinės vertės ir pardavimo kainos, tačiau pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. procesiniame dokumente yra nurodyta, kad ši suma buvo panaudota pagal Sutartį Nr. 1 negautų palūkanų daliniam padengimui.
Nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad suinteresuotas asmuo nesumokėjo 2 185,84 Eur eilinių mokėjimų pagal Sutartį Nr. 1 ir 4 570,08 Eur eilinių mokėjimų pagal Sutartį Nr. 2. Priešingai, nei nurodė teismas, pareiškėjui pateikus mokėjimų grafikus, sąskaitas-faktūras, suinteresuotam asmeniui tenka pareiga pagrįsti prievolės įvykdymą, t. y. įrodyti, kad įmokos buvo sumokėtos.
Reikalavimas sumokėti papildomas palūkanas, priskaičiuotas pagal Sutartį Nr. 1 ir Nr. 2, pagrįstas tiek lizingo sutarčių nuostatomis, tiek jų paskaičiavimais. Teismo išvada, kad nepateikti duomenys apie tai, jog BUAB „PROSTINVEST“ jų nesumokėjo, nepagrįsta, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad jos būtų buvusios sumokėtos.
Nesutiktina su teismo išvada dėl delspinigių nepagrįstumo. Kadangi pareiškimas dėl finansinio reikalavimo buvo pateiktas dar 2010 m. gegužės 26 d., nėra pagrindo išvadai, kad šiems reikalavimams pareiškėjas yra praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
Nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimai dėl atsiimto nekilnojamojo turto išlaikymo kaštų, yra nepagrįsti. Į bylą pateikti dokumentai (tiekėjų išrašytos sąskaitos faktūros, patirtų išlaidų apmokėjimo dokumentai, suinteresuotam asmeniui išrašytos sąskaitos faktūros) patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir patikslintus reikalavimus. Visų šių išlaidų pareiškėjas nebūtų patyręs, jei prievolės pagal Sutartį Nr. 1 būtų buvusios įvykdytos tinkamai.

Apeliantas BUAB „PROSTINVEST“, atstovaujamas bankroto administratoriaus asociacijos Intekta, atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas BUAB „PROSTINVEST“ priešieškinis, ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš UAB Danske lizingas BUAB „PROSTINVEST“ naudai 93 026,73 Eur (321 202,71 Lt) sumą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Vilniaus apygardos teismas spręsdamas klausimą, ar lizingo davėjas po turto atsiėmimo ir realizavimo patyrė nuostolius ar ne, vertino ir pasisakė tik dėl dalies įrodymų, jų nevertino visumoje, t. y. teismas pasisakė tik dėl atliktos ekspertizės nustatant turto vertę, tačiau nevertino kitų pateiktų įrodymų apie tai, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis 2009 m. vasario 2 d. atsiimto nekilnojamojo turto vertė buvo 1 034 125 Lt. Tai patvirtina apelianto nurodomas aplinkybes apie administracinių patalpų su garažu vertę jų atsiėmimo metu.
Teismas visiškai nepasisakė (nepateikė motyvų) dėl apelianto argumentų ir pateiktų tiesioginių įrodymų apie tai, jog UAB Danske lizingas, atsiėmęs nekilnojamąjį turtą, juo naudojosi ir jį valdė daugiau nei vienerius metus ir tik po to jį pardavė. UAB Danske lizingas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų apelianto įrodytas aplinkybes.
Vilniaus apygardos teismas nepasisakė dėl skirtumo – lizingo gavėjo sumokėtų įmokų sumos ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertės, viršijančios lizingo davėjo patirtus nuostolius. Nurodė, kad iš 710 440,01 Lt (turto įsigijimo vertės) atimant 105 066,05 Lt (BUAB „PROSTINVEST“ sumokėtą pradinę 15 proc. įmoką), atimant 216 136,66 Lt (UAB „PROSTINVEST“ sumokėtas išpirkimo įmokas) bei atimant 480 000 Lt (lėšas, gautas už realizuotą atsiimtą lizinguotą turtą), gaunasi neigiama suma (- 90 762,7 Lt), kuri turi būti sugrąžinta BUAB „PROSTINVEST“.
Vilniaus apygardos teismas neteisėtai atmetė priešieškinio reikalavimo dalį dėl 51 798,53 Lt (15 001,89 Eur) sumos priteisimo, kuria UAB Danske lizingas 2013 m. gegužės 21 d. neteisėtai įskaitė kaip savo nuostolių atlyginimą, perimtas administracines patalpas su garažo patalpa pardavęs UAB „Angvita“, t. y. įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes apeliantui jau buvo iškelta bankroto byla (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

UAB Danske lizingas atsiliepime į BUAB „PROSTINVEST“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl BUAB „PROSTINVEST“ nurodytos VĮ Registrų centro pažymos, nereiškia, kad teismas šio įrodymo nevertino. Be to, suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai yra prieštaringi. Viena vertus, jis nurodo, kad teismas nepasisakė dėl VĮ Registrų centro nustatytos lizinguoto ir UAB Danske lizingo susigrąžinto nekilnojamojo turto rinkos vertės lizingo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2009 m. vasario 2 d., kita vertus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grąžinimo momentu yra reikšminga tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirenka kitokį turto naudojimo būdą, o ne imasi priemonių jį parduoti, nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB Danske lizingas turtą realizavo.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad UAB Danske lizingo pateiktas atsiimto lizinguoto nekilnojamojo turto vertinimas 2010 m. gegužės 21 d. neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. Šioje byloje didžiausią reikšmę turėjo būtent atsiimto turto rinkos vertė buvusi jo realizavimo metu.
Aplinkybė, kad UAB Danske lizingas atsiėmęs nekilnojamąjį turtą juo naudojosi ir jį valdė daugiau nei vienerius metus ir tik po to jį pardavė, neįrodo nei pareiškėjo kaltės dėl atsiradusių nuostolių, nei aplinkybės, jog dėl to lizinguotas atsiimtas turtas būtų parduotas už didesnę kainą, jei būtų buvęs parduotas anksčiau. BUAB „PROSTINVEST“ turėjo pateikti teismui objektyvius duomenis, kad lizinguotą nekilnojamąjį turtą buvo įmanoma parduoti už didesnę kainą, nei tai padarė UAB Danske lizingas. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo lizinguoto nekilnojamojo turto susigrąžinimo iki jo pardavimo, suinteresuotas asmuo būtų pateikęs potencialių pirkėjų pasiūlymus, taip pat pasiūlymus, kaip sumažinti galimus pagal lizingo sutartį nuostolius.
Nesutiktina su BUAB „PROSTINVEST“ argumentais, kad šioje byloje buvo pagrindas taikyti CK 6.222 str. Numatant, kad susigrąžinto lizingo dalyko likutinė vertė gali nepadengti atliktų investicijų net ir įskaičius iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo atliktas periodines įmokas, įstatyme įtvirtinta lizingo davėjo teisė, nutraukus sutartį, ne tik susigrąžinti daiktą, bet ir papildomai pareikalauti atlyginti nuostolius, t. y. sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo padariniai CK 6.574 str. reglamentuojami taip, kad prioritetas suteikiamas lizingo davėjo investicijoms kompensuoti, o ne nuosavybės teise turimo daikto valdymo ir naudojimosi teisėms susigrąžinti.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad UAB Danske lizingas skirtumą tarp lizingo įmokomis nesumokėtos nekilnojamojo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos įskaitė pareiškėjo nuostoliams padengti. Pirma, byloje nėra duomenų dėl priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymo; joks įskaitymas nebuvo atliktas. UAB Danske lizingo patikslintas finansinis reikalavimas, kuriame nurodyta, kad skirtumu tarp nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir lizingo įmokomis neapmokėtos to turto vertės sumažina savo reikalavimus BUAB „PROSTINVEST“ dėl negautų pajamų, pakeistas nauju pareiškimu dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, kuriame atsisakyta šio veiksmo. Antra, skirtumo tarp nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir lizingo įmokomis neapmokėto to turto vertės panaudojimo kitoms BUAB „PROSTINVEST“ skoloms pagal tą pačią lizingo sutartį dengti nėra pagrindo laikyti įskaitymu CK 6.130 str. 1 d. pagrindu, nes BUAB „PROSTINVEST“ neįgijo teisės reikalauti iš UAB Danske lizingo susigrąžinti dalį įmokų.
BUAB „PROSTINVEST“ klaidina teismą, nurodydama, kad sumokėtų pagal lizingo sutartį Nr. 200502F-3402 įmokų turto vertei dengti sumą sudaro 321 202,71 Lt, nes iš viso buvo sumokėta 282 238,54 Lt.

BUAB „PROSTINVEST“ atsiliepime į UAB Danske lizingas atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiama tokiais pagrindiniais argumentais:

Dėl ieškinio senaties reikalavimui atlyginti nuostolius pareikšti. Administratorius, gavęs suinteresuoto asmens reikalavimą (2010 m. gegužės 26 d. raštą), 2010 m. birželio 30 d. prašymu dėl duomenų pateikimo paprašė pateikti trūkstamus finansinio reikalavimo duomenis ir tai patvirtinančius dokumentus. Nesulaukęs atsakymo bankroto administratorius pakartotinai paprašė pateikti prašytą informaciją. Suinteresuotas asmuo tik 2013 m. liepos 10 d. tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kartu su jį pagrindžiančiais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis praleido ieškinio senaties terminą dėl nuostolių priteisimo.
Byloje nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas nuostoliams priteisti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju UAB Danske lizingas nei pirmosios instancijos teismo metu, nei atskirajame skunde nenurodė jokių priežasčių, kurios realiai jam trukdė laiku pareikšti finansinį reikalavimą.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nauja pareiškimo redakcija, pateikta 2013 m. liepos 10 d., nesudaro pagrindo išvadai, jog Danske Lizingas atsisakė nuo 2010 m. gegužės 26 d. pareiškimo, o taip pat, kad pateikus 2015 m. gegužės 6 d. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo, nebuvo praleistas ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustatytas terminas padidintai finansinio reikalavimo daliai. Reikalaujamos patvirtinti finansinio reikalavimo sumos padidinimas yra ieškinio dalyko pakeitimas.
UAB Danske lizingas lizingo sutartis nutraukė nuo 2009 m. vasario 2 d. ir atsiėmė tiek nekilnojamuosius, tiek kilnojamuosius daiktus, todėl jis neturi teisės reikalauti pradelstų eilinių mokėjimų – 2 185,84 Eur pagal Sutartį Nr. 1 ir 4 570,08 Eur pagal Sutartį Nr. 2, taip pat palūkanų nuo lizinguoto turto likutinės vertės už laikotarpį iki sutarčių nutraukimo (CK 6.754 str.).
Priešingai nei nurodo UAB Danske lizingas, pastarasis, atsiėmęs lizinguotą tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį daiktus, nuostolių nepatyrė.
UAB Danske lizingas praleido senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d.) dėl delspinigių ir baudos priteisimo, nes tokį reikalavimą pateikė tik 2010 m gegužės 26 d., nors sutartys nutrauktos 2009 m. vasario 2 d.
UAB Danske lizingas, prašydamas patvirtinti finansinį reikalavimą dėl atsiimto turto išlaikymo kaštų, nepateikė jokių įrodymų – dokumentų, PVM sąskaitų faktūrų, apmokėjimo dokumentų, iššifravimo. Vien tai, kad buvo išrašytos atitinkamos sąskaitos BUAB „PROSTINVEST“, nereiškia, kad jis tokias išlaidas iš tikrųjų patyrė. Tokių įrodymų UAB Danske lizingas nepateikė ir dėl reikalavimų dėl skolos už eilinius mokėjimus, delspinigių, papildomų palūkanų, negautų pajamų, nekilnojamojo turto mokesčio, neaišku kaip šias sumas apskaičiavo.
UAB Danske bankas kartu su 2013 m. lapkričio 11 d. finansiniu reikalavimu, o taip pat 2015 m. kovo 3 d. teismo posėdyje pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpyje nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. spalio 27 d. UAB „PROSTINVEST“, nors UAB „Baltijos ąžuolas“ pavadinimą į UAB „PROSTINVEST“ pakeitė tik 2009 m. spalio 30 d. Taigi, UAB Danske lizingas į bylą pateikė neegzistuojančius dokumentus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo UAB Danske lizingas prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje ir BUAB „PROSTINVEST“ priešieškinis netenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Teisėjų kolegija absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad UAB Danske lizingas ir BUAB „PROSTINVEST“ sudarė dvi finansinio lizingo sutartis: 1) 2005 m. kovo 3 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 200502F-3402 dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su 3/8 dalimis iš 222,19 kv. m. garažo G-3, kurių unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), įsigijimo (toliau – Sutartis Nr. 1); 2) 2007 m. balandžio 23 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 200704F-8220 dėl 2007 m. lengvojo automobilio BMW 740i, identifikacinis Nr.: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo (toliau – Sutartis Nr. 2).

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „PROSTINVEST“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė asociaciją Intekta (t. 1, b. l. 119) (nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui netenkinus UAB Danse Bank A/s atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria bankroto administratoriumi paskirta asociacija Intekta (t. 1, b. l. 225-228). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi nustatė 45 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti. Terminas finansiniams reikalavimams pateikti suėjo 2010 m. gegužės 31 d.

Bankroto administratorius 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo (t. 2, b. l. 18-19), jame nurodė neginčijamus ir ginčijamus finansinius reikalavimus. Prie ginčijamų finansinių reikalavimų nurodytas UAB Danske lizingas 265 358,36 Lt finansinis reikalavimas, kildinamas iš lizingo sutarčių. Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad kreditorius nepateikė dokumentų, įrodančių, kad turtas pagal lizingo sutartį grąžintas UAB Danske lizingas, šiuo metu nėra lizinguojamas, parduotas ar kitaip perleistas trečiajam asmeniui ir už kokią kainą. Bankroto administratorius kreditoriaus paprašė pateikti trūkstamus duomenis ir tai patvirtinančius dokumentus, nurodydamas, kad kreditorių sąrašas gali būti tikslinamas.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (t. 2, b. l. 21).

UAB Danske lizingas 2013 m. liepos 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo BUAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje, prašydamas patvirtinti 250 113,51 Lt finansinį reikalavimą (t. 5, b. l. 67). Nurodė, kad į bankroto administratorių su finansiniu reikalavimu kreipėsi dar 2010 m. gegužės 26 d. 2013 m. vasario 1 d. Danske lizingas pakartotinai kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu pateikti finansinį reikalavimą tvirtinti teismui arba bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodyti, kad finansinis reikalavimas bus ginčijamas ir pateikti motyvuotus prieštaravimus. UAB Danske lizingas 2013 m. balandžio 16 d. bankroto administratoriui pateikė patikslintą finansinį reikalavimą (250 113,51 Lt), taip pat jį pagrindžiančius dokumentus. UAB Danske lizingas 2013 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė finansinio reikalavimo patikslinimą, prašydamas patvirtinti 173 738,02 Lt finansinį reikalavimą.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi UAB Danske lizingas prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. vasario 23 d. gautas BUAB „PROSTINVEST“ priešieškinis, juo prašoma iš UAB Danske lizingas priteisti 93 026,73 Eur (321 202,71 Lt) sumą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB Danske lizingas su pateiktu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

UAB Danske lizingas 2015 m. gegužės 7 d. teismui pateikė patikslintą finansinį reikalavimą, prašydamas patvirtinti 63 276,27 Eur finansinį reikalavimą.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi UAB Danske lizingas prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, taip pat BUAB „PROSTINVEST“ priešieškinį atmetė. Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskiruosius skundus. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė lizingo sutartį bei senatį reglamentuojančias teisės normas, taip pat ĮBĮ nuostatas, susijusias su kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo tvarka.

Dėl UAB Danske lizingas finansinio reikalavimo

Dėl senaties termino taikymo

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teismas nustatė, kad UAB Danske lizingas apie patirtus nuostolius iš Sutarties Nr. 1 sužinojo 2010 m. gegužės 21 d., o apie patirtus nuostolius iš Sutarties Nr. 2 – 2009 m. balandžio 3 d., todėl prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo teismui pateikus tik 2013 m. liepos 10 d. ir BUAB „PROSTINVEST“ prašant taikyti senatį, teismas konstatavo, kad UAB Danske lizingas praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytą sutrumpintą 3 metų senaties terminą reikalavimams atlyginti nuostolius pareikšti. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

ĮBĮ nustatyta kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo tvarka, t. y. teismas, nutartimi iškėlęs bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų terminą (UAB „PROSTINVEST“ bankroto bylos iškėlimo dieną galiojusi ĮBĮ redakcija nustatė ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos terminą) nuo teismo nutarties įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos finansiniams reikalavimams pareikšti. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus pateiktus bei įmonės apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą patikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB Danske lizingas bankroto administratoriui finansinį reikalavimą, sudarantį 265 358,36 Lt, pateikė 2010 m. gegužės 26 d., t. y. nesuėjus teismo nustatytam 45 dienų terminui. Tai, kad bankroto administratorius ginčijo UAB Danske lizingo finansinį reikalavimą, t. y. teikdamas teismui tvirtinti finansinius reikalavimus pažymėjo, kad kreditorius nepateikė jo finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, o vėlesnė įvykių grandinė lėmė, kad UAB Danske lizingas į teismą su prašymu patvirtinti 250 113,51 Lt dydžio finansinį reikalavimą kreipėsi 2013 m. liepos 10 d., nurodant, kad UAB Danske lizingas bankroto administratoriaus raštą, kuriuo prašoma pateikti papildomus duomenis gavo tik 2010 m. liepos 7 d., o bankroto administratorius į vėlesnius kreipimusis su prašymu pateikti teismui tvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, (2013-02-01, 2013-04-16, 2013-06-19) tinkamai nereagavo (t. 5, b. l. 68), nepanaikina fakto, kad kreditorius per nustatytą terminą pateikė prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą. Tokia išvada padaryta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartyje, nurodant, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantas (UAB Danske lizingas) praleido Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytą 45 dienų terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Tai, kad apeliantas vėliau kelis kartus tikslino savo 2010 m. gegužės 26 d. finansinį reikalavimą, sumažindamas jo dydį, neturi reikšmės sprendžiant termino praleidimo klausimą, nes pradinis reikalavimas buvo pateiktas laiku, o tokio reikalavimo patikslinimai galimi iki tol, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atskaitos tašką, nuo kurio skaičiavo 3 metų ieškinio senaties terminą, t. y. nurodydamas, kad UAB Danske lizingas prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo teisme gautas tik 2013 m. liepos 10 d., todėl šiuo konkrečiu atveju yra praleistas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, padarė klaidingą išvadą. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad UAB Danske lizingas su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą į bankroto administratorių kreipėsi 2010 m. gegužės 26 d., o sužinojimą apie nuostolių atsiradimą siejant su lizinguotų objektų pardavimo datomis (2010 m. gegužės 21 d. ir 2009 m. balandžio 3 d.), CK 1.125 str. 8 d. įvirtintas ieškinio senaties terminas negali būti taikomas ir jo pagrindu prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų motyvų pagrindu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB Danske lizingas 2015 m. gegužės 7 d. tikslindamas (padidindamas) reikalavimą praleido ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustatytą 45 dienų terminą padidintai reikalavimo daliai – 44 742,28 Lt, laikytina teisiškai nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

UAB Danske lizingas finansinį reikalavimą BUAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje kildina iš dėl lizingo sutarčių (Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2) nutraukimo patirtų nuostolių. CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Teismų praktikoje aiškinant šią normą yra pažymima, kad joje nurodytos dvi alternatyvios lizingo davėjo interesų gynimo, lizingo gavėjui pažeidus sutartį, priemonės, iš kurių gali būti pasirinkta tik viena – arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba nutraukti sutartį išreikalaujant sutarties objektą ir išieškant atsiradusius nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-414/2012). Nagrinėjamu atveju UAB Danske lizingas pasirinko antrąjį interesų gynimo būdą – šalių sudarytas Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 UAB Danske lizingas 2009 m. vasario 2 d. vienašališkai nutraukė. Pažymėtina, kad lizingo davėjas turi tik finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teise į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą, todėl lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, lizingo davėjas savo nuostolius gali padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Lizingo davėjas, netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrąžinęs iš lizingo gavėjo lizinguotą turtą, gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią jis būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai vykdžius sutartį. Bet kokiu atveju iš lizingo gavėjo negali būti reikalaujama daugiau negu iš jo būtų pareikalauta, jei jis būtų tinkamai įvykdęs sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Taigi, sprendžiant apie nuostolių atsiradimo faktą ir jų dydį nutraukus lizingo sutartį, reikalinga nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: lizinguoto objekto įsigijimo kainą, sumokėtų įmokų dydį, susigrąžinto lizingo dalyko vertę bei jo pardavimo kainą, taip pat su pardavimo procesu susijusių išlaidų dydį bei atkreipti dėmesį į šalių sulygtas lizingo sutarties nuostatas.

Sutartyje Nr. 1 šalys sulygo šias bylos nagrinėjimui reikšmingas nuostatas:

3.8. p. „Laiku nesumokėjus šioje sutartyje numatytų mokesčių, Lizingo gavėjas už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,1 % laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius“;

6.2.5. p. „Lizingo gavėjas užtikrina SB Lizingą, kad iki visų šioje sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo laiku ir tinkamai mokės visus su Turtu bei jam priskirtu žemės sklypo valdymu bei naudojimu susijusius valstybinius ir vietinius mokesčius, kurių pokyčiai neturi poveikio Lizingo mokėjimų grafike – sąskaitoje nustatytų mokėjimų dydžiui“;

14.1. p. „Lizingo gavėjas įsipareigoja savo sąskaita laiku ir tinkamai apdrausti Turtą SB Lizingo vardu arba SB Lizingo naudai SB Lizingui priimtoje draudimo kompanijoje ir užtikrina, kad Turto draudimas nepertraukiamai galios nuo faktiško Turto atsiėmimo iš Pardavėjo momento iki visų šios sutarties sąlygų įvykdymo. Pažeidus šias sąlygas SB Lizingas turi teisę nedelsiant apdrausti Turtą savo vardu jam priimtinoje draudimo kompanijoje. Tokiu atveju Lizingo gavėjas privalo kompensuoti SB Lizingui Turto draudimui turėtas išlaidas per vieną savaitę nuo atitinkamos SB Lizingo sąskaitos gavimo dienos ir sumokėti SB Lizingui 30 % Turto draudimui turėtų išlaidų dydžio baudą“;

16.6.2. p. „visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai Lizingo gavėjui negrąžinami“. Ši sutarties nuostata Pakeitimu Nr. 1 prie 2005/03/03 dienos finansinio lizingo sutarties Nr. 200502F-3402 (Sutarties Nr. 1) pakeista ir išdėstyta taip „[..] visos sumos gautos už Turto pardavimą, atskaičius SB Lizingo patirtas išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant nepadengtą Turto likutinę vertę, nesumokėtas palūkanas, PVM, Turto susigrąžinimo, saugojimo ir realizavimo, įvertinimo, taip pat teisines ir tarpininkavimo išlaidas [...]“.

17.1.3. p. „SB Lizingas turi teisę reikalauti, kad už sutarties 6.2.1. – 6.2.3, 8.1.6, 8.1.16, 8.1.17, 14.1, 14.4, 14.9, 14.11, 18.6.1 bei 19.1 punktuose nurodytų sąlygų pažeidimą Lizingo gavėjas sumokėtų 1 500 Lt dydžio baudą“;

18.6.3. p. „per vieną savaitę nuo šios sutarties nutraukimo dienos Lizingo gavėjas privalo sumokėti SB Lizingui visus šios sutarties nutraukimo dienai Lizingo gavėjo turėtus sumokėti mokėjimus“;

18.6.4. p. „Lizingo gavėjas privalo laikantis šios sutarties 19 skirsnyje nustatytos tvarkos grąžinti Turtą SB Lizingui ir atlyginti SB Lizingo nuostolius, kurie SB Lizingą atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu Lizingo gavėjas šią sutartį būtų tinkamai įvykdęs“;

19.4. p. „Lizingo gavėjas privalo perduoti Turtą, atlaisvintą nuo Lizingo gavėjui priklausančio kilnojamojo turto, suremontuotą, techniškai tvarkingą, kartu su visais pagerinimais, kurie negali būti atskirti nepadarius Turtui žalos bei tokios būklės, kuri atitinka natūralų Turto nusidėvėjimą. Jei grąžinamo Turto būklė neatitinka šiame punkte nurodytų reikalavimų, Lizingo gavėjas privalo savo sąskaita pašalinti Turto defektus arba kompensuoti SB Lizingo išlaidas Turto vertės atstatymui“.

19.5. p. „Lizingo gavėjas užtikrina, kad Turto grąžinimo dienai bus sumokėti visi su Turto bei jam priskirto žemės sklypo naudojimu ir eksploatavimu susiję mokesčiai, atsiskaityta su visais komunalinių paslaugų tiekėjais“;

19.6. p. „Turto saugojimo bei kitos su Turto perdavimu SB Lizingui susijusios išlaidos ir visa rizika tenka lizingo gavėjui“.

Sutartyje Nr. 2 šalys sulygo šias bylos nagrinėjimui reikšmingas nuostatas:

13.1.2. p. „SB Lizingas turi teisę pareikalauti, kad už šios sutarties 4.7., 4.10., 7.1.7, 7.1.8 punktuose nurodytų sąlygų pažeidimą Lizingo gavėjas sumokėtų 500 Lt dydžio baudą“;

13.1.3 p. „už šios sutarties 5.3.1. – 5.3.3., 5.3.6., 7.1.12, 10.1, 10.4, 10.7, 10.9, 10.11, 14.1.6, 15.1, bei 15.2 punktuose nurodytų sąlygų pažeidimą Lizingo gavėjas sumokėtų 1 500 Lt dydžio baudą“;

13.5. p. „Laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokesčių (įskaitant baudas), terminą praleidusi Sutarties šalis už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,1 % laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius“;

13.6. p. „Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną pasibaigus atitinkamo mokesčio mokėjimo terminui ir baigiami skaičiuoti šaliai padengus skolą“;

14.5.3. p. „per vieną savaitę nuo Sutarties nutraukimo dienos Lizingo gavėjas privalo sumokėti SB Lizingui visus Sutarties nutraukimo dienai Lizingo gavėjo turėtus sumokėti eilinius mokėjimus, delspinigius, baudas bei kitas Sutarties pagrindu SB Lizingui turėtas sumokėti sumas“;

14.5.4. p. „Lizingo gavėjas privalo laikantis Sutarties 15 skirsnyje nustatytos tvarkos grąžinti Turtą SB Lizingui ir atlyginti SB Lizingui nuostolius, kurie SB Lizingą atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu Lizingo gavėjas Sutartį būtų tinkamai įvykdęs“;

10.1. p. „Lizingo gavėjas įsipareigoja apdrausti Turtą SB Lizingui priimtinoje draudimo kompanijoje šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir atsako, kad Turto draudimas nepertraukiamai galiotų nuo faktiško Turto atsiėmimo iš Pardavėjo momento iki visų šios sutarties sąlygų įvykdymo. Praleidus šias sąlygas SB Lizingas turi teisę nedelsiant apdrausti Turtą jam priimtinoje draudimo kompanijoje SB Lizingui priimtinomis sąlygomis. Tokiu atveju Lizingo gavėjas privalo kompensuoti SB Lizingui nedelsiant apdrausti Turtą jam priimtinoje draudimo kompanijoje SB Lizingui priimtinomis sąlygomis. Tokiu atveju Lizingo gavėjas privalo kompensuoti SB Lizingui Turto draudimui turėtas išlaidas [...]“.

Byloje šalių nėra ginčijamos aplinkybės, kad Sutartis Nr. 1 ir Sutartis Nr. 2 buvo vienašališkai nutrauktos UAB Danske lizingas 2009 m. vasario 2 d. Lizinguojami objektai pagal minėtas sutartis buvo grąžinti lizingo davėjui (pagal sutartį Nr. 1 – 2009 m. kovo 19 d., o pagal Sutartį Nr. 2 – 2009 m. vasario 26 d.) ir realizuoti (pagal Sutartį Nr. 1 – 2010 m. gegužės 21 d., pagal sutartį Nr. 2 – 2009 m. balandžio 3 d.). Minėta, kad patikslintu finansiniu reikalavimu, teisme gautu 2015 m. gegužės 7 d., UAB Danske lizingas teismo prašė patvirtinti 63 276,27 Eur finansinį reikalavimą – 38 283,77 Eur pagal Sutartį Nr. 1, 24 992,50 Eur pagal Sutartį Nr. 2. Ši suma iš esmės buvo grindžiama aukščiau nurodytomis Lizingo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatomis.

UAB Danske lizingas kartu su 2015 m. gegužės 7 d. patikslintu finansiniu reikalavimu pateikė BUAB „PROSTINVEST“ mokėjimus iki sutarties nutraukimo pagal Sutartį Nr. 1, iš jų matyti, kad iki Sutarties Nr. 1 nutraukimo BUAB „PROSTINVEST“ sumokėjo 275 760,38 Lt (iš jų – vertės dengimų – 177 172,49 Lt, palūkanų – 98 587,89 Lt), taip pat 105 066,05 Lt pradinės įmokos (t. 2, b. l. 7-8). Taigi, nesumokėtos lizingo įmokos nutraukus Sutartį Nr. 1 sudarė 428 201,47 Lt. Lizingo objektas parduotas už 480 000 Lt, todėl skirtumas sudarė 51 798,53 Lt. Prašyme dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB Danske lizingas nurodė, kad jo nuostoliai pagal Lizingo sutartį Nr. 1, nevertinant lizinguoto turto likutinės vertės bei jo pardavimo skirtumo, sudaro 38 283,77 Eur. Kreditorius nurodo, kad nuostolius pagal Sutartį Nr. 1 sudaro: 2 185,84 Eur įsiskolinimas už eilinius mokėjimus; 1 813,91 Eur delspinigių už paskutinių 6 mėnesių laikotarpį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; 570,70 Eur papildomų palūkanų, paskaičiuotų nuo paskutinio pradelsto mokėjimo dienos iki Sutarties Nr. 1 nutraukimo dienos, t. y. 2009 m. vasario 2 d.; 28 685,57 Eur negautų pagal Sutartį Nr. 1 pajamų; 434, 43 Eur bauda už lizinguoto nekilnojamojo turto neapdraudimą; 2 728,22 Eur nekilnojamojo turto mokesčio; 234 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto draudimo išlaidų; 536,42 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto eksploatacinių sąnaudų; 85,27 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto elektros energijos sąnaudų; 355,90 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto šildymo, 364,45 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto apsaugos mokesčio; 72,40 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto žaliuzių remonto; 14,01 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto signalizacijos akumuliatoriaus pirkimo išlaidų; 49,53 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto apsaugos pajungimo mokesčio; 153,13 Eur kompensacija už lizinguoto nekilnojamojo turto elektros įvado pajungimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal Sutartį Nr. 2 lizingo objekto įsigijimo vertė sudarė 257 999,96 Lt (t. 6, b. l. 29), 2009 m. vasario 2 d. nutraukus sutartį, 2009 m. kovo 19 d. grąžinus lizingo objektą lizingo davėjui, 2009 m. balandžio 10 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra GR Nr. 0402669 patvirtina transporto priemonės likutinę vertę 172 727,56 Lt. Lizingo objektu buvusi transporto priemonė parduota už 130 000 Lt (t. 5, b. l. 158-159). Taigi, skirtumas tarp nesumokėtų įmokų ir parduoto turto kainos sudarė 42 727,56 Lt.

Prašyme dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB Danske lizingas nurodė, kad jo nuostoliai pagal Lizingo sutartį Nr. 2 sudaro: 4570,08 Eur įsiskolinimas už eilinius mokėjimus, 3 245,7 Eur delspinigių už paskutinių 6 mėn. laikotarpį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, 83,69 Eur papildomų palūkanų, paskaičiuotų nuo paskutinio pradelsto mokėjimo dienos iki Sutarties Nr. 2 nutraukimo dienos, t. y. 2009 m. vasario 2 d., 5 758,58 Eur negautų pajamų, 579,24 Eur baudų, 10 755,21 Eur susigrąžinto nekilnojamojo turto nuostolio, iš viso 24 992,5 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas UAB Danske lizingas prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje iš esmės atmetė remdamasi ieškinio senatimi pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį. Apibendrinant pirmosios instancijos teismo motyvus dėl paties finansinio reikalavimo pagrįstumo, darytina išvada, kad teismas UAB Danske lizingas prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, laikė neįrodytu, taip pat teismas suabejojo pareiškėjo sąžiningumu, atsižvelgiant į tai, kad jo pateikiamas nuostolių paskaičiavimas kito. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad byloje pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys nuostolių dydį.

Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju susikoncentravęs į ieškinio senaties taikymą, neatskleidė bylos esmės, pateiktų įrodymų ir jų turinio.

Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo pareigą, neteisingai nurodė, kad UAB Danske lizingas nepateikė įrodymų, kurie leistų įsitikinti, kad iki Sutarties Nr. 1 nutraukimo, suinteresuotas asmuo buvo nesumokėjęs 2 185,84 Eur įsiskolinimo už eilinius mokėjimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino UAB Danske lizingas į bylą, kartu su 2013 m. lapkričio 11 d. patikslintu finansiniu reikalavimu, pateiktų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 0565224, Nr. 0571747, Nr. 0578805, išrašytų UAB „PROSTINVEST“ apmokėjimui pagal sutartį Nr. 1 (už laikotarpį nuo 2008-11-08 iki 2009-01-09), kurių bendra suma sudaro 7 547,26 Lt (2185,84 Eur) (t. 5, b. l. 151-153), nesiejo ir nevertino jų su sutartinėmis lizingo sutarties nuostatomis. Be to, teismas nepasisakė dėl kitų byloje pateiktų įrodymų (t. 1, b. l. 13-99; t. 5, b. l. 116-179), nevertino, ar jie pagrindžia prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad nors pareiškėjo finansinis reikalavimas grindžiamas konkrečiomis sąskaitomis faktūromis, mokėjimais, draudimo polisais, sutartinėmis nuostatomis ir kitais duomenimis, teismas ne tik, kad nesiaiškino, kokias sumas ir už kokius sutartinius pažeidimus lizingo davėjas turi teisę prisiteisti iš lizingo gavėjo, nutraukus sutartį, tačiau taip pat ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų (t. 1, b. l. 13-99; t. 5, b. l. 116-179), t. y. jų nepaneigė, tačiau jais taip pat ir nesirėmė, nenurodydamas objektyvių priežasčių, nors iš pridėtų įrodymų matyti, kad jie gali būti susiję su finansinio reikalavimo pagrįstumu. Pažymėtina, kad net ir BUAB „PROSTINVEST“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad UAB Danske lizingas kartu su 2013 m. lapkričio 11 d. patikslintu finansiniu reikalavimu, taip pat ir 2015 m. kovo 3 d. teismo posėdyje pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „PROSTINVEST“, kvestionuodamas jų patikimumą, tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nepasisakė apie jokius byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius UAB Danske lizingas prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą.

Be to, iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad dalis finansinio reikalavimo pagrįstumo (2 728,22 Eur turto mokesčio, 234 Eur turto draudimo išlaidų, 536,42 Eur šio turto eksploatacinių sąnaudų, 85,27 Eur turto elektros energijos sąnaudų, 355,9 Eur turto šildymo sąnaudų, 364,45 Eur apsaugos mokesčio, 72,4 Eur žaliuzių remonto išlaidų, 14,01 Eur turto signalizacijos akumuliatoriaus pirkimo išlaidų, 49,53 Eur turto apsaugos pajungimo mokesčio, 153,13 Eur kompensacija už turto elektros įvado pajungimą) apskritai nebuvo vertintas, nurodant, kad dalis reikalaujamų sumų galėtų būti priteista iš suinteresuoto asmens, jeigu pareiškėjas nebūtų praleidęs ieškinio senaties termino, ir apskaičiavęs, kokia dalis jų susidarė iki lizinguoto ir atsiimto turto 2009 m. kovo 19 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas ir teismas turi būti aktyvus. Nors ši (t. y. aktyvumo) pareiga nepaneigia rungimosi principo esmės ir nereiškia, kad teismas visus įrodymus turi surinkti savo iniciatyva, tačiau nagrinėjamu atveju, ypatingai teismui teigiant, kad pareiškėjo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra nepagrįstas įrodymais, turėjo (galėjo) pasiūlyti (pareikalauti) pateikti finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad pareiškėjo reikalaujama 28 685,57 Eur negautų pajamų suma nėra visa apimtimi pagrįsta, nes 2013 m. lapkričio 11 d. prašyme pareiškėjas pats pripažino aplinkybę, kad bendra pagal Sutartį Nr. 1 negautų pajamų suma sudarė 99 045,54 Lt, tačiau iš jos išskaičiuota 51 798,53 Lt suma, todėl pareiškėjo reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik dėl 47 247,01 Lt nuostolių atlyginimo, jeigu šiam reikalavimui pareikšti nebūtų praleistas senaties terminas, nenurodė, kokiu dokumentu remiantis būtų pripažinta pareiškėjo teisė į 47 247,01 Lt nuotolių atlyginimą (kaip negautas pajamas). Teismas motyvuojamojoje dalyje pateikė nuorodą į t. 5, b. l. 110, tačiau iš jo matyti, kad teismas išvadą apie galimą nuostolių dydį (47 247,01 Lt) grindė tik pareiškėjo teiginiais. Įrodymams nesant sugrupuotiems ir pirmosios instancijos teismui nenurodžius ne tik dokumento, pagrindžiančio aukščiau nurodytos sumos pagrįstumą, bet taip pat ir nuorodos į bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, ar tokia teismo išvada būtų teisinga.

Dėl BUAB „PROSTINVEST“ priešieškinio

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, šalims lizingo sutartyje sulygus, kad lizingo gavėjui pereina nuosavybės teisė, nutraukus lizingo sutartį galimas dvišalės restitucijos taikymas, tačiau tik dėl tos dalies įmokų, kuri viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė bylai svarbių aplinkybių, susijusių su UAB Danske lizingas patirtų nuostolių, nutraukus lizingo sutartis, faktu ir dydžiu, šiuo metu negalimas ir priešieškinio pagrįstumo įvertinimas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad priešieškinyje nurodyta, jog nekilnojamasis turtas, buvęs Sutarties Nr. 1 lizingo objektu, grąžintas 2009 m. kovo 19 d., bet UAB Danske lizingas buvo naudojamas iki 2010 m. gegužės 28 d. Vienas iš BUAB „PROSTINVEST“ atskirojo skundo argumentų susijęs su teismo pasyvumu, nevertinant nurodyto priešieškinio argumento. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti, ar nekilnojamojo turto, buvusio lizingo objektu, kainai, o kartu ir nuostolių dydžiui, turėjo įtakos aplinkybė, kad jis realizuotas daugiau nei po metų po jo grąžinimo, juolab, kad vienas iš motyvų, kuriuo rėmėsi teismas - UAB „Capital“ vertinimas - atliktas prieš pat turto pardavimą (2010 m. gegužės 20 d.) (t. 1, b. l.120).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė senatį reglamentuojančias teisės normas bei ĮBĮ nuostatas, susijusias su kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo tvarka. UAB Danske lizingas prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą iš esmės atmesdamas remiantis suėjusia senatimi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, netyrė ir nevertino visų byloje esančių įrodymų, galinčių pagrįsti arba paneigti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, o pasisakydamas dėl BUAB „PROSTINVEST“ priešieškinio, nepasisakė dėl visų aplinkybių, susijusių su parduoto pagal Sutartį Nr. 1 nekilnojamojo turto kaina, nevertino laikotarpio nuo turto grąžinimo iki jo pardavimo įtakos turto vertei. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, t. y. pažeidė pareigą įvykdyti teisingumą (CPK 6 str.). Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 str. 1 d.), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.). Ginčas kilęs iš bankroto teisinių santykių, ir akivaizdu, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, dėl to teismas procese turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Romualda Janovičienė

Dalia Kačinskienė

Danguolė Martinavičienė

Civilinė byla Nr. 2-2081-370/2015

N U T A R T I S

Kategorijos