Civilinė byla Nr. e2A-765-440/2015

                                             Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00827-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.3.10; 2.1.2.4; 2.1.5.1; 2.5.1.3.6; 2.5.1.5;

2.53.8; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14;

3.3.1.21; 3.4.2.8

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Volai“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-34-674/2015 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Raseinių melioracija“ ieškinį atsakovams N. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Volai“ dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) „Raseinių melioracija“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankrotų administravimas“, kreipėsi ieškiniu ir patikslintu ieškiniu į Raseinių rajono apylinkės teismą prašydama pripažinti negaliojančia ab initio 2012-07-13 taikos sutartį; pripažinti negaliojančiu ab initio 2011-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo aktą ir jo pagrindu išrašytą 2012-07-04 PVM sąskaitą faktūrą serija VLO Nr. 0704; priteisti iš atsakovo N. M. ieškovės naudai 38624,55 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų N. M. ir UAB „Volai“ visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu N. M. 2011-05-27 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 1, kurios pagrindu ieškovė iki 2011-12-15 paskolino atsakovui 18130,00 Lt sumą. 2011-08-30 sudaryta paskolos sutartis Nr. 2, kurios pagrindu ieškovė iki 2011-12-15 paskolino atsakovui 24645,20 Lt sumą ir 2011-12-13 paskolos sutartis Nr. 3, kurios pagrindu ieškovė paskolino atsakovui 33727,49 Lt sumą ir kurią atsakovas turėjo gražinti iki 2012-09-15. Taip pat ieškovė atsakovui N. M. atliko kombaino Sampo Rosenlev 3085 galinio gaubto ir šiaudų smulkintuvo remontą, už ką išrašė ir perdavė atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitą - faktūrą bendrai 47712,05 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2012-10-30 dienos. Pažymėjo, kad atsakovas tik iš dalies apmokėjo nurodytą sąskaitą ir pagal minėtą sąskaitą liko skolingas 39 712,05 Lt sumą. Taip pat nurodė, kad už laikotarpį nuo 2012-10-30 iki 2014-07-11 paskaičiavo 3377,63 Lt palūkanų bei 13770,47 Lt delspinigių sumą, kuri numatyta paskolos sutarčių 3.1 punkte. Pabrėžė, kad 2012-07-13 taikos sutartis buvo sudaryta remiantis 2011-03-28 statybos rangos sutarties Nr. 1/65 pagrindu, kurios šalimis buvo ne atsakovai, o Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija ir AB „Raseinių melioracija“. Atsakovas nepateikė dokumentų pagrindžiančių, kad realiai  dėl ieškovės netinkamai atliktų statybos rangos darbų patyrė 417787,00 Lt nuostolių bei neįrodė, kad turėjo priešpriešinį reikalavimą į ieškovę. Ieškovė taip pat prašė pripažinti 2011-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo aktą ir jo pagrindu išrašytą 2012-07-04 PVM sąskaitą faktūrą serija VLO Nr. 0704 negaliojančiomis ab initio, kadangi atsakovė UAB „Volai“ darbų, nurodytų 2011-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo akte neatliko, akte nurodyti darbai buvo atlikti pačios ieškovės dar iki sutarties su atsakove UAB „Volai“ pasirašymo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas N. M. nuo 2007-03-28 iki 2010-04-21 iki buvo vienintelis atsakovo UAB „Volai“ akcininkas bei direktorius, 2010-04-21 visas UAB „Volai“ akcijas perrašė savo dukrai P. M., tačiau ir toliau liko direktoriumi. Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija steigėju bei vadovu taip pat yra atsakovas N. M. bei jo dukra P. M.. Paaiškino, kad nutartis ieškovei iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2013-02-07, buvę AB „Raseinių melioracija“ vadovai neperdavė bankroto administratoriui įmonės finansinių ir veiklos dokumentų už laikotarpį nuo 2010 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius apie byloje ginčijamus sandorius sužinojo tik gavęs iš atsakovo N. M. 2014-02-14 pranešimą dėl prievolės įvykdymo ir jame išvardintus priedus, todėl nepraleido ieškinio senaties terminų pareikšti ieškinį.

Atsakovai N. M. ir UAB „Volai“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiomis 2012-07-13 taikos sutartį, 2011-07-04 paslaugų perdavimo aktą, 2012-07-04 PVM sąskaitą faktūrą serija VLO Nr. 07 04, bei priteisti 133362,84 Lt skolą. 2011-03-28 statybos rangos sutartimi Nr. 1/65 AB „Raseinių melioracija“ atliko melioracijos darbus atsakovui N. M. nuosavybės teise priklausančiuose žemės ūkio paskirties sklypuose, tačiau darbai buvo atlikti ne laiku ir nekokybiškai, dėl ko atsakovas N. M. patyrė nuostolius. Vėliau tarp atsakovo N. M. ir Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos 2012-07-11 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu 417787,00 Lt dydžio reikalavimas buvo perleistas atsakovui N. M.. Tokį žalos dydį patvirtino ir atsakomybę dėl atsiradusios žalos prisiėmė pati ieškovė 2012-07-12 atsakymu į pretenziją, kurios pagrindu ginčijamoje taikos sutartyje buvo įtrauktas punktas dėl atsakovo N. M. skolos įskaitymo į ieškovės skolą atsakovui. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Volai“ siekdama įgyvendinti 2011-11-15 rangos darbų sutartį Nr. 226 su atsakovu N. M. 2012-04-16 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. NM 2012/1, kurios pagrindu bei pagal 2012-07-30 PVM sąskaitą faktūrą serija NME Nr. 07 30 atsakovė UAB „Volai“ atsakovui N. M. liko skolinga 59456,98 Lt sumą, kuri taikos sutarties pagrindu taip pat buvo padengta atsakovo N. M. įsiskolinimu ieškovei. Atsakovai teigė, kad taikos sutartis buvo sudaryta teisėtai, tarp tinkamų šalių, todėl yra galiojanti ir nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti 2012-07-13 taikos sutartį negaliojančia ab intio. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, nes bankroto administratorius UAB „Bankrotų administravimas“ į teismą kreipėsi tik 2014-07-14, t.y. praleidęs įstatyme įtvirtintą 6 mėnesių terminą.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-02-11 sprendimu ieškinį patenkino visiškai - pripažino negaliojančia ab initio 2012-07-13 taikos sutartį, pasirašytą N. M., AB „Raseinių melioracija“ ir UAB „Volai“; pripažino negaliojančiu ab initio 2011-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo aktą ir jo pagrindu išrašytą 2012-07-04 PVM sąskaitą faktūrą serija VLO Nr. 0704; iš atsakovo N. M. ieškovės naudai priteisė 38624,55 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė solidariai iš atsakovų N. M. ir UAB „Volai“ ieškovės BAB „Raseinių melioracija“ naudai 1274,63 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 796,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis pažymėjo, kad atsakovas N. M. su ieškove 2011-05-27 sudarė paskolos sutartį Nr. 1, kurios pagrindu ieškovė paskolino atsakovui 18130,00 Lt sumą, kurią atsakovas turėjo gražinti iki 2011-12-15, 2011-08-30 sudarė paskolos sutartį Nr. 2, kurios pagrindu ieškovė paskolino atsakovui 24645,20 Lt sumą, kurią turėjo gražinti iki 2011-12-15, 2011-12-13 sudarė paskolos sutartį Nr. 3, kurios pagrindu ieškovė paskolino atsakovui 33727,49 Lt sumą, kurią atsakovas turėjo gražinti iki 2012-09-15, bei ieškovė atsakovui N. M. atliko kombaino Sampo Rosenlev 3085 galinio gaubto ir šiaudų smulkintuvo remontą, už ką išrašė ir perdavė atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitą - faktūrą serija RAS Nr. 0001830, bendrai 47712,05 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2012-10-30 dienos. Atsakovas tik iš dalies (8000,00 Lt) apmokėjo nurodytą sąskaitą ir kreipimosi į teismą dienai pagal minėtą sąskaitą buvo skolingas 39712,05 Lt sumą. Ieškovė atsakovui už laikotarpį nuo 2012-10-30 iki 2014-07-11 paskaičiavo 5 procentų metinių palūkanų, t. y. 978,23 Eur (3377,63 Lt). Remiantis nurodytomis šalių sudarytų sutarčių 3.1 p. nuostatomis, ieškovė atsakovui N. M. paskaičiavo 0,1 procento per dieną delspinigių nuo pradelstos įvykdyti prievolę sumos, t. y. 3988,20 Eur (13770,47 Lt). Minėtą 33 658,12 Eur (116214,74 Lt) pagrindinę skolos sumą atsakovas N. M. įskaitė 2012-07-13 taikos sutartimi, kurią ieškovas prašė pripažinti negaliojančia ab initio. Vertindamas pareikštų reikalavimų pagrįstumą, teismas nustatė, kad 2011-03-28 statybos rangos sutartis Nr. 1/65, kurios pagrindu ieškovė vykdė statybos rangos darbus, buvo sudaryta tarp Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos (užsakovo) ir AB „Raseinių melioracija“ (rangovo), o ne su atsakovu N. M.. Užsakovo ir rangovo bendru susitarimu rangos darbų atlikimo terminai buvo koreguojami keletą kartų. Iš byloje pateikto 2012-06-18 Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos protokolo teismas nustatė, kad buvo svarstytas klausimas dėl rangovo AB „Raseinių melioracijos“ atliktų defektų taisymo ir rangovas įsipareigojo defektus pašalinti iki 2012-09-01, tačiau trūkumai buvo pašalinti ankščiau, ką patvirtino byloje esantis 2012-07-18 Pripažinimo tinkamais naudotis aktas. Atsakovas ūkininkas N. M., būdamas žemės ūkio paskirties sklypų savininkas, buvo pateikęs pretenziją AB „Raseinių melioracijai“ dėl nekokybiškai atliktų paslaugų ir paskaičiavęs 417787,00 Lt patirtus nuostolius, tačiau teismas pripažino, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kad šalims bendru sutarimu pakoregavus statybos rangos darbų atlikimo terminus, užsakovas, Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija, rangovui AB „Raseinių melioracija“ būtų reiškęs pretenzijas dėl žalos ar nuostolių atlyginimo dėl statybos rangos darbų atlikimo termino pasikeitimo. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad Rangos sutartis Nr. 1/65 ir visi darbai numatyti šioje rangos sutartyje ieškovės buvo atlikti tinkamai ir sutarties šalių nustatytais terminais. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog sutartis buvo įvykdyta tinkamai patvirtino ir tai, kad rangos sutarties Nr. 1/65 užsakovas Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija su AB „Raseinių melioracija“ pagal sutartį pilnai atsiskaitė, paskutinį mokėjimą už rangos darbus atlikdamas 2012-12-13, bendrai 70211,15 Lt sumai pagal pateiktą AB „Raseinių melioracija“ 2012-07-13 dienos PVM sąskaitą faktūrą. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovas N. M. neturėjo į ieškovę jokios reikalavimo teisės, dėl ko ieškovei atsakovo atžvilgiu nekilo jokių pareigų, jų nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Kadangi 2011-03-28 statybos rangos sutartis Nr. 1/65, kurios pagrindu ieškovė vykdė statybos rangos darbus buvo sudaryta tarp Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos (užsakovo) ir AB „Raseinių melioracija“ (rangovo), o ne su atsakovu N. M., todėl teismas vertino, kad atsakovas N. M. rangos sutarties Nr. 1/65 pagrindu negalėjo ir neturėjo jokio reikalavimo ieškovei. Atsižvelgiant į bylos duomenis teismas taip pat vertino, kad Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija, rangovui AB „Raseinių melioracija“ nebuvo reiškusi pretenzijų dėl žalos ar nuostolių atlyginimo, patirtų dėl statybos rangos darbų atlikimo termino pasikeitimo, todėl minėta asociacija negalėjo perleisti nesamo reikalavimo tretiesiems asmenims, atsakovui N. M.. Dėl ieškovės prašymo pripažinti 2011-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo aktą ir jo pagrindu išrašytą 2012-07-04 PVM sąskaitą faktūrą serija VLO Nr. 0704 negaliojančiomis ab initio, teismas nurodė, kad iš pateiktos 2011-11-15 Rangos sutarties Nr. 226, sudarytos tarp AB „Raseinių melioracija“ ir atsakovės UAB „Volai“ , nustatė, kad bendra sutarties kaina nurodyta 59454,16 Lt suma, tačiau Lokalinė sąmata nurodytai sumai sudaryta tik 2011-11-16. Iš byloje esančių SODRA duomenų teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2011-11-16 iki 2012-03-26 pas atsakovę UAB „Volai“ dirbo tik du apdraustieji asmenys, t.y. įmonėje dirbo sekretorė/administratorė, bei vadovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Volai“  buvo nepajėgi atlikti ginčo dokumentuose nurodomų rangos darbų, kurių atlikimas objektyviai reikalavo didelių fizinių žmogiškų ir techninių resursų. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus - 2012-04-16 Paslaugų tiekimo sutartį sudarytą tarp atsakovo UAB „Volai“  ir ūkininko N. M., kuriuo ūkininkas įsipareigojo atlikti žemės ūkio ir kitas žemės gerinimo paslaugas, numatytas minėtoje Rangos sutartyje, 2011-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovas UAB „Volai“  atliko darbus numatytus Rangos sutartyje Nr. 226, kurių vertė 59454,16 Lt, šalių pasirašytą 2012-07-04 ir 2012-07-30 Paslaugų priėmimo perdavimo aktą, kuriuo vykdytojas ūkininkas N. M. atliko užsakovui UAB „Volai“ darbus, teismas vertino, kad atsakovė UAB „Volai“ atliktus darbus AB „Raseinių melioracija“ perdavė anksčiau, nei juos priėmė iš darbus atlikusio ūkininko N. M.. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės darbai buvo baigti ir priimti 2012-07-18 Pripažinimo tinkamais naudotis aktu, o ūkininkas N. M. atliko užsakovui UAB „Volai“ darbus ir Paslaugų priėmimo perdavimo aktą pasirašė tik 2012-07-30. Teismas pažymėjo, kad minėti atsakovų pateikti dokumentai, jų sudarymo datos ir aplinkybės teismui kėlė abejonių, todėl, kad išsklaidytų abejones, atsakovas N. M. turėjo galimybę teismui pateikti statybos žurnalą, kurio ieškovei nepavyko išreikalauti, pakviesti liudytoju AB „Raseinių melioracija“ buvusį vadovą A. G., su kuriuo pasirašė 2011-11-15 Rangos sutartį, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat nurodė, kad iš 2011-03-28 rangos sutarties Nr. 1/65 ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktų dokumentų - pažymų apie ieškovo AB „Raseinių melioracija“ vykdant rangos sutartį Nr. 1/65 atliktų darbų vertės už 2011 m. 05, 06, 07, 08, 11 mėnesius, ir šių pažymų pagrindu sudarytų ir patvirtintų darbų aktų Nr. 05-01, 07-01, 08-01, 11-01, matyti, kad ieškovei ir atsakovei UAB „Volai“ 2011-11-15 sudarant rangos sutartį Nr. 226, ieškovė jau buvo atlikusi visus darbus, kuriuos pagal sutartį Nr. 226 turėjo atlikti atsakovė UAB „Volai“. Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus ir liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad UAB „Volai“ ieškovei neatliko jokių darbų, nurodytų 2011-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo akte, kurio pagrindu buvo išrašyta 2012-07-04 PVM sąskaita faktūra serija VLO Nr. 0704, todėl šiuos sandorius pripažino negaliojančiais ab initio, nes jie buvo sudaryti dėl akių ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių atsakovams. Kadangi ginčijama 2012-07-13 taikos sutartis buvo sudaryta negaliojančių sandorių pagrindu, teismas 2012-07-13 taikos sutartį taip pat pripažino negaliojančia ab initio. Dėl atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį teismas pažymėjo, jog Šiaulių apygardos teismo 2012-11-26 nutartimi AB „Raseinių melioracijai“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013-02-07, tačiau buvę AB „Raseinių melioracija“ vadovai neperdavė bankroto administratoriui įmonės finansinių ir veiklos dokumentų už laikotarpį nuo 2010 m. iki bankroto bylos iškėlimo, ką patvirtino Šiaulių apygardos teismo 2013-03-18 nutartis, kuria buvusiam AB „Raseinių melioracijai“ vadovui A. K. buvo paskirta bauda už turto ir dokumentų neperdavimą, bei 2013-09-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi apribota teisė 3 metus eiti valdymo organų narių pareigas. Atsižvelgiant į nurodytas bei kitas bylos aplinkybes, teismas vertino, kad ieškovė tik iš atsakovo N. M. 2014-02-14 pranešimo galėjo sužinoti apie ginčijamus sandorius, nes kitų duomenų, kad bankroto administratorius būtų žinojęs apie byloje ginčijamus sandorius, byloje nebuvo pateikta. Remiantis tuo teismas pripažino, kad ieškovės atstovas nepraleido Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyto 6 mėnesių termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai N. M. ir UAB „Volai“ prašo panaikinti 2015-02-11 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-34-674/2015 ir priimti naują sprendimą - ieškovės BAB „Raseinių melioracija“ ieškinį dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, įrodymus ištyrė mechaniškai, tinkamai neatsižvelgęs į liudytojų parodymus bei atsakovų pateiktas aplinkybes ir teisinius paaiškinimus. Teismas pasisakydamas dėl 2011-07-04 paslaugų perdavimo akto ir 2012-07-04 PVM sąskaitos faktūros serija VLO Nr, 07 04 pripažinimo negaliojančiais, nepateikė aiškių ir motyvuotų argumentų, kuriais remiantis pripažino šiuos aktus negaliojančiais. Apeliantų vertinimu neginčijant 2011-11-15 Rangos sutarties Nr. 226, nebuvo jokio teisinio pagrindo ginčyti ir pripažinti negaliojančiomis ab initio 2011-07-04 paslaugų perdavimo aktą ir 2012-07-04 PVM sąskaitą faktūrą serija VLO Nr. 07 04. Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad darbams atlikti buvo naudojamasi atsakovo N. M. turimais fiziniais bei techniniais resursais (ištekliais). Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. K.. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovė UAB „Volai“ atskirai nepildė statybos žurnalo, kadangi statybos žurnalas buvo vienas ir jį pildė ieškovės statybos darbų vadovas R. V..

2. Teismas konstatuodamas, kad ginčijama 2012-07-13 taikos sutartis buvo sudaryta negaliojančių sandorių pagrindu, neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad užsakovas Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija turėjo pretenzijų ieškovei BAB „Raseinių melioracija“ tiek dėl terminų praleidimo, tiek dėl netinkamai vykdytų darbų ir broko (defekto). Pirmos instancijos teismo išvada, kad Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija negalėjo perleisti nesamo reikalavimo tretiesiems asmenims - atsakovui N. M., nes ji nereiškė pretenzijų ieškovei, yra nepagrįsta ir neteisėta. Bylos medžiagoje esantis 2012-05-08 reikalavimas „Dėl pastebėto atliktų darbų broko likvidavimo“ bei 2012-06-18 Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos protokolas patvirtina, kad AB „Raseinių melioracija“ darbus pagal 2011-03-28 rangos sutartį Nr. 1/65 atliko su defektais, kuriuos reikėjo taisyti, bei pažeisdamas sutarties terminus. Be to, dalį defektų taisė tiek UAB „Volai“ pagal 2011-11-16 rangos sutartį Nr. 226, tiek pats ūkininkas (atsakovas) N. M. pagal 2012-04-16 paslaugų teikimo sutartį Nr. NM 2012/1. Taigi šie dokumentai, kurių nevertino ir nenagrinėjo pirmos instancijos teismas, paneigia liudytojo R. V. argumentus ir teismo padarytas išvadas apie tai, kad atsakovei UAB „Volai“ 2011-11-15 sudarant rangos sutartį Nr. 226 ieškovė jau buvo atlikusi visus darbus, kuriuos pagal sutartį Nr. 226 turėjo atlikti atsakovė UAB „Volai“. Be to, teismas nepagrįstai ir neteisėtai suabsoliutino baudos A. K. paskyrimą už turto ir dokumentų neperdavimą, kas lėmė, jog šio asmens parodymai nebuvo įvertinti kaip teisiškai reikšmingi.

3. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tik iš atsakovo N. M. 2014-02-14 pranešimo galėjo sužinoti ginčijamus sandorius ir, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės bankroto administratorius nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kokius konkrečius dokumentus jam perdavė buvęs BAB „Raseinių melioracija“ direktorius A. K.. Aplinkybę, jog tikėtina, kad ši taikos sutartis bankroto administratoriui buvo perduota, patvirtino paties bankroto administratoriaus 2013-11-20 raštas Nr. S-1066/2013, kuriuo buvo reikalaujama sumokėti 56760,56 Lt. Be to skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2014-07-14 ieškovė BAB „Raseinių melioracija“ pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, o patikslintas ieškinys dėl skolos priteisimo ir sandorio (2012-07-13 Taikos sutarties) pripažinimo negaliojančiu ab initio buvo pateiktas tik 2014-09-25, t.y. praleidus LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

4. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, nepagrįstai ir neteisėtai iš atsakovų solidariai ieškovės BAB „Raseinių melioracija“ naudai priteisė 1274,63 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos medžiagoje esančių ir ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė iki bylas nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui motyvuoto rašytinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nepagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Be to, ieškovė, kaip įrodymą patvirtinantį šių išlaidų apmokėjimą, pateikė banko vietinio mokėjimo nurodymus, kurie nėra patvirtinti banko darbuotojo, todėl jais negalima vadovautis kaip įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BAB „Raseinių melioracija“ nurodė, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes bei išanalizavęs visumą įrodymų, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė UAB „Volai“ jokių darbų, numatytų 2011-07-04 paslaugų perdavimo akte ir tuo pagrindu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija VLO 0704 ieškovei neatliko, dėl ko pagrįstai pripažino šiuos dokumentus negaliojančius ab initio. Iš 2011-11-15 rangos sutarties Nr. 226 turinio matyti, jog jeigu atsakovas N. M. atsakovei UAB „Volai“ ir atlikinėjo kokius nors darbus, tai šie darbai apėmė žemės gerinimo paslaugas, bei šių darbų pradžia turėjo būti nuo 2012-04-16 ir jie turėjo būti baigti 2012-07-30. Atkreiptinas dėmesys, jog rangos sutartyje Nr. 1/65, sudarytoje tarp ieškovo ir Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija, numatyti darbai buvo atlikti ir perduoti užsakovui Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijai, 2011 metų atliktų darbų aktų Nr. 05-01, 07-01, 08-01, 11-01 pagrindu, ir užsakovas šiuos darbus referavo NMA iki 2012-04-16, kas aiškiai parodo, jog 2012-04-16 dienos paslaugų tiekimo sutartimi Nr. NM 2012/1 darbai numatyti rangos sutartyje Nr. 1/65 negalėjo būti atliekami, kadangi rangos sutartyje Nr. 1/65 numatyti darbai jau iki sutarties Nr. NM 2012/1 sudarymo buvo atlikti bei perduoti užsakovui. Be to byloje yra 2012-07-18 Pripažinimo tinkamais naudotis aktas, kuriuo pagal rangos sutartį Nr. 1/65 ieškovės atlikti darbai pripažinti atlikti kokybiškai ir tinkamai bei tinkami naudoti, šio akto ir jame nurodytų faktų apeliantai neginčijo. Taip pat objekto techninę priežiūrą atlikęs techninis prižiūrėtojas R. P. aiškiai parodė, jog paskutinis jo pasirašytas darbų aktas užbaigiant visus darbus pagal sutartį Nr. 1/65 buvo pasirašytas 2012-07-12, todėl šios aplinkybės įrodo, jog iki 2012-07-12 ieškovė buvo ištaisiusi visus iki tol buvusius nustatytus objekte atliktų darbų trūkumus, bei atlikusi darbus pagal sutartį Nr. 1/65 visa apimtimi. Ieškovės nuomone faktas, kad atsakovai nepateikė statybos žurnalo taip pat rodo, jog apeliantai jokių darbų objekte neatliko.

2. Kaip teisingai ir pagrįstai savo sprendime nurodė teismas, 2012-07-12 taikos sutartis buvo sudaryta negaliojančių sandorių pagrindu, todėl remiantis LR CK 6.986 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu imperatyvu yra negaliojanti ab initio. Be to šalys neturėjo viena kitai jokių priešpriešinių galiojančių reikalavimų, todėl joks įskaitymas kaip, kad nurodo apeliantai negalėjo būti atliktas, nes tokiam įskaitymui atlikti nebuvo būtinųjų sąlygų. Visas pretenzijas dėl rangos sutartimi Nr. 1/65 atliekamų darbų, jei jie buvo atlikti netinkamai ir pažeidė atsakovo interesus, bei dėl patirtų nuostolių, jei tokių buvo patirta, atsakovas N. M. galėjo reikšti reikalavimus tiesiogiai tik Girkalinio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijai, kurios iniciatyva bei pasinaudojant ES skirtomis lėšomis ir buvo atliekami darbai atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės valdose, nes teisiniai santykiai tiesiogiai siejo atsakovą su Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija, kaip asociacijos narį. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad pagal rangos sutartį Nr. 1/65 darbai buvo atlikti kokybiškai ir nustatytais terminais, todėl atsakovo N. M. 2012-07-11 pretenzijoje nurodytos aplinkybės, neatitinka faktinių bei leistinais rašytiniais įrodymais pagrįstų aplinkybių dėl darbų kokybės, terminų. Kas parodo, jog tiek 2012-07-11 pretenzija, tiek po to sekusi 2012-07-13 taikos sutartis yra visiškai nepagrįsta, ir šiais dokumentais buvo siekiama atsakovui išvengti atsakomybės prieš ieškovę, pasinaudojant susidariusia pas ieškovę padėtimi dėl bankroto bylos iškėlimo.

3. Teismas pagrįstai atsisakė byloje taikyti senatį, nes nebuvo tam jokių pagrindų. Apeliantų nurodomame 2013-11-20 bankroto administratoriaus rašte Nr. S-1033/2013 nebuvo minimi jokie sandoriai, kas rodo, jog administratorius apie ginčo sandorius rašto dieną nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. 2013-11-20 abstrakčiu pranešimu administratorius tik siekė išsiaiškini realią situaciją su atsakovu, kadangi neturėjo jokių duomenų apie realią padėtį su N. M. ir jo įsipareigojimus. Byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad buvę AB „Raseinių melioracija“ vadovai neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui AB „Raseinių melioracija“ apskaitos bei veiklos dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apie ginčijamus sandorius ieškovė sužinojo tik 2012-02-14, kai gavo šių dokumentų kopijas iš N. M., todėl jokie senaties terminai pažeisti nebuvo, kadangi ieškinys teismui buvo pareikštas 2014-07-14, nesibaigus LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytiems senaties terminams, jeigu tokie senaties terminai šiuo konkrečiu atveju iš viso byloje turėtų būti taikomi. Apeliantų teiginiai dėl ieškinio senaties taikymo atmestini taip pat ir tuo pagrindu, kad remiantis kasacinio teismo praktika, LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai per 6 mėnesius patikrinti įmonės sandorius sudarytus per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės.

4. Apeliantų teiginiai, kad ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui motyvuoto rašytinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsti, kadangi raštiškas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas kartu su ieškiniu. Pateiktuose bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose (sąskaitose) buvo aiškiai nurodyta kokios buvo ieškovės patirtos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.  

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio  1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl taikos sutarties, darbų priėmimo – perdavimo akto ir PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančiomis ab initio teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo atsakovo N. M. pareigą grąžinti pagal paskolos sutartis iš ieškovės BAB „Raseinių melioracija“ pasiskolintas lėšas bei apmokėti už atliktus remonto darbus. Teismas pripažino, kad atsakovas N. M. neturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę, todėl ginčijama taikos sutartis, kurios pagrindu atsakovas įskaitė savo įsiskolinimus ieškovei, buvo sudaryta neteisėtų sandorių pagrindu. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „Volai“ ieškovei jokių darbų, nurodytų 2011-07- 04 paslaugų priėmimo perdavimo akte, kurio pagrindu buvo išrašyta 2012-07-04 PVM sąskaita faktūra serija VLO Nr. 0704, neatliko, todėl šiuos sandorius pripažino negaliojančiais ab initio, nes buvo sudaryti dėl akių ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių atsakovams. Atsakovai N. M. ir UAB „Volai“ su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nevertino apeliantų nurodytų argumentų, nemotyvavo priimtų sprendimų, netinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais ab initio. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Dėl apeliantų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas 2011-07-04 paslaugų perdavimo aktą ir 2012-07-04 PVM sąskaitą – faktūrą serija VLNO Nr. 07 04 negaliojančiais ab initio nepateikė aiškių ir motyvuotų argumentų bei netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus LR CPK nustatytus atvejus. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kaip minėta, kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014). Konkrečiu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai nurodė kokių įrodymų pagrindu tenkino ieškovės reikalavimus dėl 2011-07-04 paslaugų perdavimo akto ir 2012-07-04 PVM sąskaitos – faktūros serija VLNO Nr. 07 04 pripažinimo negaliojančiais, paaiškino kokiais motyvais remdamasis padarė išvadas dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių vertinimo. Teismas atmesdamas atsakovų argumentus, kad byloje pateikti duomenys įrodo, jog 2012-07-04 paslaugų perdavimo – priėmimo akte nurodytus darbus subrangos pagrindu atliko atsakovas N. M., rėmėsi byloje pateiktu 2012-07-04 UAB „Volai“ ir AB „Raseinių melioracija“, pasirašytu paslaugų priėmimo perdavimo aktu bei duomenimis, patvirtinančiais, kad atsakovas ūkininkas N. M. atliktus ginčo darbus UAB „Volai“ perdavė 2012-07-30, t.y. 27 dienoms vėliau nei tie patys darbai, kuriuos atsakovo N. M. teigimu atliko jis pats, buvo priduoti ieškovei. Taip pat kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, kad tarp AB „Raseinių melioracija“ ir UAB „Volai“ rangos sutartis Nr. 226 buvo sudaryta 2011-11-15. Minėta sutartimi UAB „Volai“ iki 2012-04-01 įsipareigojo atlikti Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių žemių sausinimo sistemų ir hidrotechninių statinių rekonstrukcijos darbus - grunto kasimo ir pakrovimo, krūmų ir medžių kirtimo, pašalinimo, dvipusio griovio šlaito tvirtinimo, šienavimo ir kt., bendra sutarties kaina - 59454,16 Lt. Atsakovai pirmosios instancijos teisme teigė, kad darbai buvo pradėti teikti po 2011-11-15 sutarties pasirašymo, dalis darbų užaktuota 2011-11-28 aktu Nr. 11-01 bei 2012-07-13 aktu Nr. 07-01, tačiau šias aplinkybes akivaizdžiai paneigia pačių atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti paaiškinimai, kad 2011-11-15 sutartyje nurodytiems darbams atlikti buvo pasitelkti atsakovo N. M. techniniai ir fiziniai ištekliai, su kuriuo paslaugų teikimo sutartis Nr. NM 2012/1 buvo sudaryta tik 2012-04-16. Atsakovas UAB „Volai“ nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad iki sutarties su atsakovu N. M. sudarymo turėjo technines ir fizines galimybes vykdyti 2011-11-15 su ieškove AB „Raseinių melioracija“ sudarytą rangos sutartį. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurių atsakovai nepaneigė jokiais leistinais įrodymais, matyti, kad ūkininkas N. M. atliko užsakovui UAB „Volai“ darbus ir Paslaugų priėmimo perdavimo aktą pasirašė tik 2012-07-30, nors UAB „Volai“ rangos sutartyje numatytus darbus AB „Raseinių melioracija“ pridavė 2012-07-04 pasirašytu paslaugų priėmimo perdavimo aktu. Be to Pripažinimo tinkamais naudotis aktu ieškovės darbai, kuriuos ji buvo įsipareigojusi atlikti pagal 2011-03-28 su Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 1/65, buvo baigti ir priimti 2012-07-18. Priešingai nei teigia atsakovai nei vienas byloje apklaustas liudytojas negalėjo įvardinti kokius konkrečiai darbus atliko UAB „Volai“ ar N. M.. Atsakovai išskyrus prašomą pripažinti negaliojančiu 2011-07-04 paslaugų perdavimo aktą, nepateikė teismui jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtame akte nurodytus darbus faktiškai atliko UAB „Volai“ ar N. M. darbuotojai. Iš byloje pateiktų ieškovės AB „Raseinių melioracija“ vykdant rangos sutartį Nr. 1/65 atliktų darbų aktų Nr. 05-01, 08-01, 11-01, matyti, kad ieškovei ir atsakovei UAB „Volai“ 2011-11-15 sudarant rangos sutartį Nr. 226, ieškovė jau buvo atlikusi ir pridavusi didžiąją dalį po sutarties sudarymo 2011-11-16 lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovų nurodomos prieštaringos darbų atlikimo aplinkybės bei byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai suteikia pagrindo vertinti, kad 2012-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo akte nurodyti darbai faktiškai buvo atlikti pačios ieškovės AB „Raseinių melioracija“, o 2012-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo aktas sudarytas fiktyviai, siekiant vėliau atliktų įskaitymų pagrindu atsakovui N. M. išvengti savo prievolės AB „Raseinių melioracija“ įvykdymo.

Dėl atsakovų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad statybų žurnalas buvo tik vienas ir jį pildė tik ieškovės darbuotojai, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 23 punktą Statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio atidavimo naudoti) aprašoma statybos darbų žurnale, kuris yra privalomas. Į žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 priede Nr. 4 „Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašas“ nurodyta, kad už statybos žurnalo pildymą  ir saugojimą atsako rangovas (2 punktas), žurnalas pildomas tam, kad dokumentais būtų patvirtinta: atskirų statinio statybos darbų, naudojamų statybos produktų atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams; statybos metu padaryti statinio projekto pakeitimai; statinio statybos vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo išvados apie atliktų statybos darbų, panaudotų statybos produktų kokybę, statybos valstybinės priežiūros ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų atstovų nurodymų įvykdymą statinio statybos metu; žurnalas pildomas nuo statinio statybos pradžios iki darbų pabaigos ir pateikiamas statybos užbaigimo komisijai kartu su kitais dokumentais, patvirtinančiais statinio statybos pabaigą ir atliktų statybos darbų normatyvinę kokybę (3 punktas). Pagrindinėje žurnalo formoje (F-7) kiekvieną dieną (pamainą) chronologine tvarka surašomi visi statinio statyboje atlikti darbai ir jų kiekiai (priedo 18.1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad šioje žurnalo dalyje nurodomas ir atliktų statybos darbų ištaisymas ir perdarymas atsiradus projekte pakeitimų, taip pat dėl kitų priežasčių (prastos darbų kokybės, klaidų ir pan., priedo Nr. 4 18.3.5. punktas). Kaip matyti iš Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 priede Nr. 4 pateikto žurnalo pavyzdžio, būtent statybos darbų žurnale turėtų būti fiksuojami ne tik atlikti darbai bei jų apimtys, bet taip pat ir darbų atsakingo vykdytojo pavardė. Be to paminėtina, kad vadovaujantis minėto Priedo 11 punktu, jei pildomas tik pagrindinis žurnalas, už jo saugojimą atsako rangovo paskirtas statinio statybos vadovas; jis privalo su šio žurnalo pildymo instrukcija supažindinti visus subrangovų paskirtus vadovus, kurie privalės jį pildyti; kai pildomi papildomi žurnalai, už jų saugojimą atsako subrangovų paskirti statinio statybos bendrųjų ar specialiųjų darbų vadovai. Minėtos informacijos, tinkamai užfiksuotos žurnale, pagrindu nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai galėtų nustatyti kas konkrečiai, rangovas (jo darbuotojai) ar subrangovas (jo darbuotojai), atliko ginčo darbus. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija įvertinus Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad būtent statybos darbų žurnalas (išrašai iš jo), o ne liudytojų parodymai, laikytinas tinkama įrodinėjimo priemone, kuria gali būti patikimai patvirtintos aplinkybės dėl tam tikrų darbų atlikimo fakto, juos atlikusio subjekto ir apimties. Todėl, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė UAB „Volai“ faktiškai neatliko 2011-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo akte šalių pasirašytame 2012-07-04 nurodytų darbų. Ypač atsižvelgus į tai, jog nei vienas iš atsakovų nepateikė objektyvių rašytinių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes (pačios atsakovės ar atsakovo N. M. atliktų darbų aktų, sunaudotų medžiagų sąrašo, konkrečiu darbus atlikusių darbuotojų paliudijimų ir kt.), tokiu būdu patys apsunkindami bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą. Remiantis nurodytu teisėjų kolegija vertina, kad atsakovų teiginiai, jog jie neprivalėjo pildyti statybos žurnalo yra nepagrįsti, o aplinkybė, kad minėtas dokumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui patvirtina byloje teismo nustatytas aplinkybes, kad 2011-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo akte nurodytų darbų UAB „Volai“ faktiškai neatliko. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad nenuginčijus 2011-11-15 rangos sutarties Nr. 226, teismas neturėjo pagrindo pripažinti paslaugų perdavimo akto ir PVM sąskaitos faktūros negaliojančiais, kadangi konkrečiu atveju atsakovai reikalavimą apmokėti už atsakovų nurodomus darbus kildino būtent iš 2011-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo akto.

Taip pat įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad ginčijama 2012-07-13 taikos sutartis buvo sudaryta negaliojančių sandorių pagrindu, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (LR CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taigi sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, patvirtinta teismo, sutartis įgyja res judicata galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (LR CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Vadovaujantis LR CK 6.986 straipsnio 2 ir 3 dalimi, jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo arba remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja. Taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartim (LR CK 6.986 straipsnio 5 dalis).

Konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2012-07-13 taikos sutartimis atsakovai N. M., UAB „Volai‘ ir AB „Raseinių melioracija“ konstatavo, jog N. M. įsiskolinimas sudaro 116214,74 Lt (Taikos sutarties 2 punktas), AB „Raseinių melioracija“ įsiskolinimas UAB „Volai“ už subrangos paslaugas pagal 2012-07-04 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. VLO0704 sudaro 59454,16 Lt (Taikos sutarties 3 punktas), AB „Raseinių melioracija“ įsiskolinimas fiziniam asmeniui N. M. pagal 2012-07-11 pretenziją dėl žalos padarymo sudaro 417787,00 Lt. Taikos sutarties 5 ir 6 punktais šalys susitarė, kad UAB „Volai“ sutinka, jog AB „Raseinių melioracija“ įsiskolinimą už subrangos paslaugas 59454,16 Lt padengtų fizinio asmens N. M. įsiskolinimu, N. M. sutiko, kad AB „Raseinių melioracija“ likusią įsiskolinimo sumą (116214,74-59454,16) 56760,58 Lt padengtų iš susidariusios žalos pagal 2012-07-11 pretenziją. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, UAB „Volai“ reikalavimo teisės į AB „Raseinių melioracija“ pagal 2012-07-04 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. VLO0704  pagrindu neįgijo, kadangi 2011-07-04 paslaugų priėmimo perdavimo akte nurodytų darbų faktiškai neatliko. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis neginčytinomis faktinėmis aplinkybėmis, kad 2011-03-28 statybos rangos sutartis Nr. 1/65, kurios pagrindu ieškovė vykdė statybos rangos darbus, buvo sudaryta tarp Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos (užsakovo) ir AB „Raseinių melioracija“ (rangovo), o ne su atsakovu N. M.. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas N. M. 2012-07-11 pretenzijoje ieškovei nurodė, kad ieškovė vykdydama melioracijos darbus grubiai pažeidė 2011-03-28 statybos rangos sutartį Nr. 1/65 tarp Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos ir AB „Raseinių melioracija“ ir šiais veiksmais padarė atsakovui žalos už 417787,00 Lt sumą. Kartu su pretenzija pateikė priedus – 2012-07-11 darbų defektacijos aktą ir 2012-07-11 grūdų rinkos kainų apklausos dokumentas. Jokių duomenų apie reikalavimo perleidimo sutartį, sudaryta tą pačią dieną, t.y. 2012-07-11 tarp Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos ir atsakovo N. M., minėtoje pretenzijoje atsakovas N. M. nenurodė. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad šalims bendru sutarimu pakoregavus statybos rangos darbų atlikimo terminus, užsakovas, Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija, rangovui AB „Raseinių melioracija“, būtų reiškusi pretenzijas dėl žalos ar nuostolių atlyginimo dėl statybos rangos darbų atlikimo termino pasikeitimo. Nors apeliantai ir teigia, kad byloje esantis užsakovo Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos 2012-04-12 raštas ieškovei BAB „Raseinių melioracija“, kuriuo užsakovas išreiškė susirūpinimą tuo, ar bus spėta atlikti visus darbus laiku, 2012-05-08 reikalavimas „Dėl pastebėto atliktų darbų broko likvidavimo“ bei 2012-06-18 užsakovo Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos susirinkimo protokolas patvirtina, kad užsakovas Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija turėjo pretenzijų ieškovui BAB „Raseinių melioracija“, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu apeliantų nurodyti duomenis jokia apimtimi neįrodo, kad Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija reiškė ieškovei reikalavimą dėl 417787,00 Lt nuostolių atlyginimo. Bylos duomenys patvirtina, kad paskutiniai darbai iš ieškovės vykdant 2011-03-28 statybos rangos sutartį Nr. 1/65 buvo priimti pagal 2012-07-13 atliktų darbų aktą Nr. 07-01. Iš 2012-07-18 Pripažinimo tinkamais naudotis akto matyti, kad rekonstruoti Raseinių raj., Raseinių sen. Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių žemių sausinimo sistemų ir hiodrotechninių statinių rekonstrukcija, drenažo rinktuvai ir grioviai bei juose esantys hidrotechniniai statiniai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Šį aktą, kaip Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos atstovas, pasirašė ir atsakovas N. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų pretenzijų nereiškė, visus darbus priėmė, todėl yra pagrindas išvadai, kad 2012-07-11 reikalavimo perleidimo sutartimi minėta asociacija atsakovui N. M. perleido nesamą reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Konkrečiu atveju byloje apeliantai nepateikė jokių objektyvių įrodymų – kompetentingų institucijų sudarytų darbų defektavimo, trūkumų aktų, ekspertizės išvadų ir kt., patvirtinančių, kad dėl 2011-03-28 statybos rangos sutarties Nr. 1/65 netinkamo ar nesavalaikio vykdymo atsakovas N. M. patyrė nurodyto dydžio nuostolius. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias LR CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (LR CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (LR CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš LR CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (LR CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (LR CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (LR CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Pabrėžtina, kad LR CK 6.658 straipsnio 5 dalis, įtvirtina užsakovo (taigi ir rangovo subrangovo atžvilgiu) teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, LR CK 6.694 straipsnio 6 dalies, numatančios, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai jokiomis leistinomis priemonėmis nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacija atsakovui N. M. perleido nesamą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo į ieškovę BAB „Raseinių melioracija“ (LR CPK 178 straipsnis). Apeliantų argumentą, kad teismas pažeisdamas procesines teisės normas nepagrįstai nesirėmė liudytojo A. K. parodymais, teisėjų kolegija vertina kaip neįrodytus, kadangi, kaip minėta, teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė 6 mėnesių ieškinio senaties termino nustatyto LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad bankroto byla AB „Raseinių melioracija“ iškelta Šiaulių apygardos teismo 2012-11-26 nutartimi, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotų administravimas“ (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-138-372/2015). Nutartis įsiteisėjo 2013-02-07 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį Nr. 2-816/2013, kuria Šiaulių apygardos teismo 2012-11-26 nutartis palikta nepakeista. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buvę AB „Raseinių melioracija“ vadovai neperdavė bankroto administratoriui įmonės finansinių ir veiklos dokumentų už laikotarpį nuo 2010 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad bendrojo sandorių pripažinimo negaliojančiais dešimties metų ieškinio senaties termino (LR CK 1.125 straipsnio 1 dalis)  bankroto administratorius nepraleido, net jeigu ir laikyti, kad apie ginčijamus sandorius bankroto administratorius sužinojo po bankroto bylos iškėlimo dienos (2013-02-07), todėl visi apeliantų argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo atmestini kaip neapgrįsti ir neįrodyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, kad prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė pateikė ieškinyje bei patikslintame ieškinyje, taip pat iš ieškovės pateiktų sąskaitų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jose yra nurodyta kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos ieškovei, todėl apeliantų teiginius, kad ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui motyvuoto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei jų nedetalizavo, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Be to atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, bylos apimtį ir sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų N. M. ir UAB „Volai“ priteisdamas 1274,63 Eur sumą ieškovės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, netinkamai taikė minėtų Rekomendacijų ir LR CPK 98 straipsnio nuostatas.

Dėl pagrindo priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai. Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas, dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovių) bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Atsižvelgiant į nurodytą, bei į LR CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuotina, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistos solidariai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų, patikslintina, priteisiant bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimą iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 637,32 Eur bei po 398,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi sandorių pripažinimo negaliojančiais bei rangą reglamentuojančiomis teisės normomis  ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo tenkinti ieškovės pareikštus reikalavimus visa apimtimi. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovų apeliacinį skundą, atsakovams neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Ieškovė BAB „Raseinių melioracija“ nors ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos jai nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a : 

Apeliacinį skundą atmesti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų N. M. ir UAB „Volai“ ieškovės BAB „Raseinių melioracija“ naudai priteista 1274,63 Eur bei 796,00 žyminio mokesčio į valstybės pajamas ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovų N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Volai“, įmonės kodas 172262578, lygiomis dalimis po 637,32 Eur (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės BAB „Raseinių melioracija“, įmonės kodas 172203882, naudai.

Priteisti iš atsakovų N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Volai“, įmonės kodas 172262578, lygiomis dalimis po 398,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėjai                                                                                                   Vilija Valantienė

                                                                                                                 Rasa Bartašienė                                                           

                                                                                                                           Egidijus Mockevičius