Civilinė byla Nr. e2-493-440/2015

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01344-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.3.; 20.3.10;

35.3.6; 35.5; 36.1; 42.9;42.10; 99.9; 114.4; 114.11;           116.1

(S)

ŠIAULIŲ  APYGARDOS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

                                              2015 m. rugsėjo 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Indrei Šležienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FARMERS LT“ atstovui M. T., atsakovo M. P. atstovui advokatui A. K., žodinio proceso tvarka  civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FARMERS LT“ patikslintą ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „FARMERS LT“ kreipėsi su patikslintu ieškiniu atsakovui M. P. prašydama iš atsakovo M. P. priteisti ieškovei UAB „Farmers LT“ 79754,19 Eur pagrindinės skolos, 5393,74 Eur palūkanų, 8,4 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2014-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1494,00 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas teisinėms paslaugoms. Nurodė, kad 2013-11-21 ieškovė UAB „Farmers LT“ ir atsakovas ūkininkas M. P. sudarė Pirkimo sutartį Nr. 2013-11/212 (toliau - „Sutartis“), pagal kurią UAB „FARMERS LT“ pardavė M. P. 1000 veislinių audinių patelių ir 200 veislinių audinių patinų už bendrą 413336 Lt kainą. 2013-12-09  ir 2013-12-10 Priėmimo - perdavimo aktais ieškovė perdavė atsakovui M. P. audinių pateles, o atsakovas, pasirašydamas priėmimo - perdavimo aktuose, patvirtino jų kokybę bei atitikimą pirkimo - pardavimo sutarties reikalavimams. Šiuo pagrindu 2013-12-09 ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą už parduotas audines. Pagal nusistovėjusią audinių auginimo verslo praktiką atsakovo prievolė sumokėti pirkimo kainą buvo užtikrinta pasirašant trišalę  sutartį  tarp  M. P., UAB „Farmers LT“ ir kailių aukciono Kopenhagen Fur International A/S, pagal kurią kailių aukcionas turėjo pervesti M. P. priklausančius mokėjimus (iki 119710,38 Eur) už M. P. pristatytus kailius tiesiai UAB „FARMERS LT“. Tačiau atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų aukcionui ir pristatė tik labai mažą kailių dalį, todėl aukcionas dviem mokėjimo pavedimais 2014-01-07 ir 2014-02-25 iš viso pervedė ieškovui tik 9956,19 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimų pristatyti kailius aukcionui, tapo akivaizdu, jog jokių mokėjimų iš aukciono ieškovas negaus, todėl 2014-07-31 pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo, kuriuo prašė priteisti iš M. P. nesumokėtą sutartinės kainos dalį 378959,27 Lt. Atsakovui pateikus prieštaravimus pareiškė ieškinį, kurį tikslino, o vėliau reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus 30000,00 Eur pagrindinės skolos reikalavimo dalį M. P. atžvilgiu, ieškinio reikalavimus sumažino. 2014-05-14 atsakovas išdavė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį 378959,26 Lt sumai (toliau - vekselis). Nurodė, kad nors vekselis gali būti laikomas atsiskaitymo priemone, tačiau konkrečiu atveju vekselis  naudojamas kaip atsiskaitymo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Paprastai vekselis išduodamas tais atvejais, kai skolininkas jau būna pradelsęs skolų mokėjimo terminus ir kreditorius siekia vekselio pagrindu supaprastinta ir greitesne tvarka pradėti skolos išieškojimą iš skolininko. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją bei tikruosius abiejų prievolės šalių ketinimus 2014-05-14  atsakovo pasirašytas vekselis atliko būtent prievolės įvykdymo užtikrinimo, išieškojimo supaprastinimo funkciją, o ne atsiskaitymo funkciją. Vekselio, kuriame nurodytas mokėjimo terminas iki 2015-05-15 d. išrašymas nereiškia nei skolos pagal 2013-11-21 sutarties padengimo, nei atsiskaitymo terminų už prekes pratęsimo. Vekselyje nurodytas terminas saistytų ieškovą tik tuo atveju, jei ieškovė kaip kreditorius būtų pasirinkęs savo teises įgyvendinti būtent vekselio pagrindu, t.y. būtų kreipęsis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Konkrečiu atveju ieškovė savo teises įgyvendino ne vekselio pagrindu, o būtent sutartinės prievolės pagrindu, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog jis visą savo skolą ieškovei padengė savo išrašytu vekselio yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Suėjus vekselio mokėjimo terminui ieškovė įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl vykdomojo įrašo, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu. 

Atsakovas M. P. prašo patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, nurodė, kad neginčija, jog 2013-11-21 sudarė su ieškove pirkimo pardavimo sutartį Nr.2013-11/21, kurios pagrindu pirko 1000 veislinių audinių patelių ir 200 veislinių audinių patinų už bendrą 413336,00 Lt kainą, jog minima pirkimo - pardavimo sutartimi įsigyti audinės žvėreliai jam buvo perduoti 2013-12-09 ir 2013-12-10 priėmimo - perdavimo aktais, M. P. ieškovei nereiškė jokių pretenzijų. Nurodė, kad neginčija skolos dydžio, tačiau nebėra skolingas ieškovei pagal sutartį ir jos pagrindu 2013-12-09 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr.FAR0089, nes iš sutarties bei sąskaitos atsiradusi atsakovo piniginė prievolė, suma 413336,00 Lt  atėmus iš trečiojo asmens „Kopenhagen Fur International A/S“ gautas pinigines lėšas 34376,73 Lt  buvo įvykdyta apmokant skolos likutį, 2014-05-14 išdavus ieškovei vekselį 378959,26 Lt sumai. Atsakovo vertinimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.930 straipsnio nuostatas pasirašytas vekselis yra ne pažadas ar garantas, kaip teigia ieškovė, bet atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonė. Todėl atsakovas yra tinkamai įvykdęs sutartimi, aktais bei sąskaita prisiimtą piniginę prievolę ieškovei. O skolingu ieškovei jį galima laikyti tik po vekselyje nurodytos vertybinio popieriais apmokėjimo dienos 2015-05-15 ir tik tokiu atveju, jeigu vekselio pagrindu teisėtai išduotas vykdomasis įrašas nebus apmokėtas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 5393,74 EUR palūkanas už laikotarpį nuo 2014-01-08 iki 2014-08-01, nes skolos sumokėjimo terminas buvo atidėtas ir pagal vekselį suėjo 2015-05-15, be to dėl palūkanų šalys nebuvo susitarusios.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė UAB „FARMERS LT“ ir atsakovas ūkininkas M. P. 2013-11-21 sudarė Pirkimo sutartį Nr. 2013-11/212 pagal kurią UAB „FARMERS LT“ pardavė M. P. 1000 veislinių audinių patelių ir 200 veislinių audinių patinų už bendrą 413336 Lt kainą (341600 Lt + PVM). Šalys susitarė dėl apmokėjimo sąlygų, sudarė trišalę  sutartį  tarp  M. P., UAB  „Farmers  LT“ ir kailių aukciono Kopenhagen Fur International A/S, pagal kurią kailių aukcionas turėjo pervesti M. P. priklausančius mokėjimus iki 119710,38 Eur už M. P. pristatytus kailius tiesiai UAB „FARMERS LT“. 2013-12-09  ir 2013-12-10 Priėmimo - perdavimo aktai patvirtina, kad ieškovė perdavė atsakovui M. P. audinių pateles ir dėl perduotų patelių pretenzijų nebuvo pareikšta. 2013-12-09 ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr.FAR0089 už parduotas audines 413336,00 Lt. Bylos duomenimis atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų aukcionui ir pristatė tik dalį kailių. 2014-01-07 ir 2014-02-25 mokėjimo pavedimai patvirtina, kad aukcionas iš viso pervedė ieškovui tik 9956,19 Eur. 2014-05-14 išdavė ieškovei paprastąjį vekselį 378959,26 Lt sumai įsipareigodamas 2015-05-15 nurodytą sumą. 2014-07-25 atsakovas M. P. sudarė pirkimo pardavimo sutartį su Z. D. įmone „Paringuvio ūkis“ dėl 3200 vienetų audinių patelių ir jauniklių pardavimo. 2014 m. liepos mėnesį prekių perdavimo-priėmimo aktu perdavė prekes Z. D. įmonei „Paringuvio ūkis“. 2014-07-31 M. P. ir Z. D. įmonė „Paringuvio ūkis“ 2014-07-31 surašė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktus Nr. 14/07/31 ir Nr. 14/07/31-2 103996,33 Lt sumai.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šalių valios pasirašant vekselį. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (vekselio davėjas) išrašė ieškovei (vekselio turėtojui) paprastąjį vekselį. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą teisėtam vekselio turėtojui (LR CK 1.105 straipsnio 4 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 punktas, 77 straipsnio 2 punktas)). Atsakovo vertinimu ĮPVĮ iš esmės įtvirtina vekselio, kaip savarankiškos piniginės prievolės, atsiradimo teisinį apibrėžtumą, jo teistumą. Tačiau LR CK 6.930 straipsnio 1 dalies nuostatos vekselį priskiria prie atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių bei suteikia sandorių šalims teisę laisvai rinktis vieną iš jų. Be to, LR CK 6.70 straipsnio 1 dalis, kur įstatymų leidėjas išvardino klasikinius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, vekselis taip pat neminimas. Sandorio šalims tik paliekama teisė „sutartimi“ susitarti dėl „kitų“ prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų taikymo, kas konkrečiu atveju Sutartimi ar jos priedais nebuvo padaryta. Todėl atsakovas laiko, kad išduodamas vekselį tinkamai ir pilnai įvykdė savo piniginę prievolę ieškovei pagal sutartį. Atsakovas neprieštarauja, kad vekselis gali būti naudojamas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau tam būtinas šalių susitarimas ją taikyti, o šiuo atveju to nebuvo. Sutartyje nėra jokių įrašų apie atsakovo pinginės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, tokio turinio sąlyga nėra aptarta ir papildomais susitarimais, todėl byloje nėra jokių įrodymų apie šalių derybas dėl piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės išdavimo ieškovei. Ieškovė elgiasi nesąžiningai kreipdamasi į teismą nesuėjus vekselyje nurodyto mokėjimo termino 2015-05-15. Ieškovė neturi teisės reikalauti palūkanų pagal vekselį, o kreipdamasi į teismą sutarties pagrindu prašo palūkanų  nuo 2014-01-08 iki 2014-08-01 ir 8,4 procento dydžio procesinių palūkanų.

Ieškovė pasisakydama apie tikruosius šalių ketinimus nurodo, kad pasirašytas vekselis atliko būtent prievolės įvykdymo užtikrinimo, išieškojimo supaprastinimo funkciją, o ne atsiskaitymo funkciją. Ieškovė nurodo niekuomet nebūtų sutikusi atsisakyti savo reikalavimo dėl skolos sumokėjimo, kylančio iš 2013-11-21 sutarties Nr. 2013-11/21, negaudama iš skolininko jokių piniginių sumų. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką, vekselio išdavimas prievolei užtikrinti savaime nereiškia, jog visais atvejais įvyksta novacija, t. y. pradinė prievolė pasibaigia ir pakeičiama vekseliu. Ieškovės vertinimu konkrečiu atveju  2014-05-14 vekselio, kuriame nurodytas mokėjimo terminas iki 2015-05-15 išrašymas nereiškia nei skolos pagal 2013-11-21 Pirkimo sutarties Nr. 2013-11/21 padengimo, nei atsiskaitymo terminų už prekes pratęsimo. Ieškovė niekuomet nesutiko ir neturėjo jokios objektyvios priežasties sutikti atidėti jau ir taip ženkliai pradelstos skolos sumokėjimą dar metų laikotarpiui ir be jokių palūkanų. Ieškovė savo teises pasirinko įgyvendinti  ne vekselio pagrindu, o būtent sutartinės prievolės pagrindu, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo ir vekseliu kaip savarankiška atsiskaitymo priemone ieškovė niekuomet nesinaudojo.

LR CK 6.141 straipsnyje dėl novacijos sampratos numatyta, kad prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. Novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta.  Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė. Sprendžiant ar įvyko novacija, ar ne, atsižvelgtina į LR CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles dėl sutarčių aiškinimo, taip pat remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis asmenims, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir LR CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (LR CK 6.193 straipsnis). Pažymėtina, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Joje pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs ir visi kiti LR CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, ne kartą yra pažymėjęs, kad novacija nepreziumuojama, todėl ją galima konstatuoti tik esant įrodymų, kad prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Tai reiškia, kad novacija turi būti aiškiai išreikšta. Susitarimas dėl prievolės pasibaigimo nepreziumuojamas. Pažymėtina ir tai, kad pagal LR CK 6.142 straipsnį nelaikomi novacija prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar sutrumpinimas, dokumento apie prievolės buvimą išdavimas ar šio dokumento pakeitimas, taip pat kitoks papildomas prievolės modifikavimas. Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, kad novacija įvyko (LR CPK 178 straipsnis).

Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, įstatymo nuostatas, yra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, prievolės neįvykdė, 2013-12-09 išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.FAR0089  neapmokėjo, o vekselio pasirašymo nėra teisinio pagrindo vertinti minėtos prievolės įvykdymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Nors šalių pozicijos dėl vekselių išdavimo tikslo iš esmės skiriasi, nes, kaip minėta, ieškovė nurodo, kad vekselis buvo palengvinta įsiskolinimo pagal sutartį išieškojimo procedūra, o atsakovas, kad pasirašius vekselį pasibaigė jo prievolė, teismo vertinimu, vekselis buvo išduotas sutarties pagrindu ir atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad vekselio išrašymu pasibaigė apelianto prievolė ir kad jis prievolę pagal sutartį įvykdė. Teismas iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, ir teismo vertinimu atsakovė ieškovės argumentų nepaneigė. Pažymėtina, kad vekselio pagrindu sukurtos prievolės abstraktumo savybė konkrečiu atveju reiškia savarankišką abiejų prievolių tiek pagal sutartį, tiek pagal vekselį galiojimą. Teismui nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė siekė dvigubo apmokėjimo. Atsakovo argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo nepagrįsti.

ĮPVĮ 40 straipsnis numato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi pateikti vekselį apmokėti ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis). Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ar kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti, o jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant tikimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų ir kt. Konkrečiu atveju ieškovė nurodė, kad ji neketino kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir nesikreipė, pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą, kreipdamasi į teismą ir prašydama priteisti skolą pagal 2013-11-21 pirkimo sutartį Nr. 2013-11/21.

LR CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vadovaujantis protingumo kriterijais. Kaip jau minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kiekvienas protingas, apdairus asmuo, privalo tinkamai įvertinti, apsvarstyti savo veiksmus dėl prisiimtų įsipareigojimų, o šalims, kaip verslininkams keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Kadangi atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, 2013-12-09 išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.FAR0089 neapmokėjo ieškovės prašymas priteisti 79754,19 Eur pagrindinės skolos, pagrįstas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos.

Šalys konkrečiu atveju dėl palūkanų dydžio nesusitarė. Ieškovė pareiškė parašymą priteisti ieškovei 5393,74 Eur palūkanų, 8,4 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2014-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Bylos duomenys patvirtina, kad sąskaita atsakovui buvo išrašyta 2013-12-09, todėl ieškovės reikalavimas skaičiuoti įstatyme nustatytas palūkanas nuo 2014-01-08 pagrįstas. Iš esmės atsakovas neginčijo įstatyme numatytų palūkanų dydžio bei teisės reikalauti palūkanų sutarties pagrindu, nes, kaip minėta, vertino, kad prievolę yra įvykdęs. Vadovaujantis minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis, konkrečiu atveju taikytina Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais, galiojusi 2014-01-01 d., t.y. 8,75 procento. Taikant šią palūkanų normą, palūkanos už 205 dienų laikotarpį nuo 2014-01-08 iki 2014-08-01, pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo teisme ir civilinės bylos iškėlimo dienos sudaro 5393,74 Eur.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 8,4 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, atsižvelgiant į Lietuvos banko viešai skelbiamą vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų normą, kuri lygi 0,4 %, padidinta 8 procentiniais punktais, atsižvelgiant į bylos iškėlimo datą - 2014-08-01 (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 4323,15 Eur išlaidų, pateikė suteiktų paslaugų suvestinę, duomenis apie apmokėjimą.

LR CPK 93 straipsnio 1,2 dalys numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

LR CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš esmės ieškinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu yra patenkinti. Teismui įvertinus visumą pateiktų duomenų dėl turėtų išlaidų, spręstina, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos per didelės, be to pažymėtina, kad ieškovė patyrė išlaidų ruošdama procesinius dokumentus ir kitos atsakovės atžvilgiu, kuriai ieškinio reikalavimų atsisakė.

Bylos duomenimis ieškovė UAB „FARMERS LT“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams M. P., Z. D. įmonei „Paringuvio ūkis“, prašydama pripažinti negaliojančia ab initio 2014-07-25 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14/07/25, kuria atsakovas M. P. pardavė atsakovei Z. D. įmonei „Paringuvio ūkis“ 3200 vienetų audinių patelių ir jauniklių, pripažinti negaliojančia ab initio 2014-07-31 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktais Nr. 14/07/31 ir Nr. 14/07/31-2 įformintą atsakovų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 103996,33 Lt sumai, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti ieškovės UAB „FARMERS LT“ naudai solidariai iš atsakovų M. P. ir Z. D. įmonės „Paringuvio ūkis“ 410651,96 Lt, 8,4 procentų metinių procesinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos pradėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisme 2015-06-22 priimtas ieškovės prašymas dėl ieškinio reikalavimų atsakovės Z. D. įmonės „Paringuvio ūkis“ atžvilgiu ir dalies reikalavimų dėl pagrindinės skolos M. P. atžvilgiu atsisakymo. 2015-06-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi priimtas ieškovės UAB „FARMERS LT“ ieškinio atsakovei Z. D. įmonei „Paringuvio ūkis“ atsisakymas. Civilinė byla dalyje dėl ieškovės UAB „FARMERS LT“ ieškinio reikalavimų Z. D. įmonei „Paringuvio ūkis“ dėl reikalavimų pripažinti negaliojančia 2014-07-25 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14/07/25 ir pripažinti negaliojančiu 2014-07-31 Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktais Nr. 14/07/31 ir Nr. 14/07/31-/2 įformintą atsakovų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 103996,33 Lt sumai ir dėl ieškinio reikalavimo taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovės Z. D. įmonės „Paringuvio ūkis“ 410651,98 Lt,  nutraukta. Ieškovės UAB bendrovės „FARMERS LT“ ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo M. P. dalyje dėl 30000,00 Eur pagrindinės skolos, paliktas nenagrinėtu. Priteista iš UAB „FARMERS LT“ atsakovei Z. D. įmonei „Paringuvio ūkis“ 1051,32 Eur  atstovavimo išlaidų.    

Teismas spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, į ieškovės teismui teiktų procesinių dokumentų turinį, kiekį, keliamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, trukmę, nurodytą sugaištą laiką bei aplinkybes dėl ieškinio atsisakymo kitos atsakovės atžvilgiu ir kitas aplinkybes dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumo bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais,  sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos mažintinos, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2000,00 Eur atstovavimo išlaidų. Iš atsakovo priteistinas 1494,00 Eur žyminis mokestis (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo priteistina 45,21 Eur pašto išlaidų valstybei. ( LR CPK 88, 93, 96 straipsniai).

Ieškovei vadovaujantis LR CPK gražintinas 266,89 Eur permokėtas žyminis mokestis (87 straipsnio 1 dalies, 1 punktas). Grąžinti žyminį mokestį pavestina Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Atsakovas pašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „FARMERS LT“, juridinio asmens kodas 302465385, S. Banaičio g. 18, LT- 47269 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank a.s Lietuvos filialas, banko kodas 74000 iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 79754,19 (septyniasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 19 ct) skolą, 5393,74 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 74 ct)  palūkanų  už laikotarpį nuo 2014-01-08 iki 2014-08-01, 8,4 % (aštuonių ir keturių dešimtųjų procento) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1494,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 45,21 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 21 ct) pašto išlaidų valstybei.

Ieškovei UAB „FARMERS LT“, juridinio asmens kodas 302465385, S. Banaičio g. 18, LT- 47269 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank a.s. Lietuvos filialas, banko kodas 74000, gražinti 266,89 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 89 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Grąžinti žyminį mokestį pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.              

Teisėja                                                                                              Vilija Valantienė