Civilinė byla Nr. e2-606-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00519-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

                        (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ENSO PROJECTS“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jos projektai“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės Norvegijos įmonės AF Energi AS (AF Energi & Miljoteknikk) finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ENSO PROJECTS“ bankroto byloje,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB, BUAB) „ENSO PROJECTS“ iškėlė bankroto bylą; 2021 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį tikslino vėlesnėmis nutartimis. Teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi klausimą dėl ginčytino kreditorės AF Energy & Miljoteknikk 1 310 815,81 Eur sumos finansinio reikalavimo tvirtinimo išskyrė į atskirą bylą Nr. eB2-429-587/2022.

2.       Kreditorė AF Energy & Miljoteknikk (nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pakeitė pavadinimą į AF Energi AS) patikslintu prašymu prašė patvirtinti jos 1 004 122,09 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad kaip rangovė su atsakove UAB „ENSO PROJECTS“ ir jos padaliniu Norvegijoje „Enso Norge NUF“, kaip su subrangovėmis, pasirašė statybos darbų sutartis. Sutartys pasirašytos vadovaujantis Norvegijos įstatymais ir Norvegijos standartais (NS) – NS8415 arba NS8417. Atsakovei tapus nemokiai kreditorė buvo priversta nutraukti sudarytas sutartis, todėl patyrė didelius finansinius nuostolius dėl įsipareigojimų užbaigti subrangovės turėtus atlikti darbus objektuose Campus As, Hasle Linje K4 ir Helsfyr Hotel. Reikalavimą sudaro išlaidos, reikalingos įvykdyti sutartyse numatytus darbus po sutarties nutraukimo – medžiagų ir komponentų pirkimas, darbo jėga, montavimo darbai ir kiti reikalavimai. Su atsakove sudarytų sutarčių ir naujų sutarčių kainų skirtumas sudaro 1 004 122,99 Eur. Kreditorė nurodė, kad jos reikalavimai gali būti sudengti su reikalavimais, kuriuos atsakovė gali turėti kreditorės atžvilgiu.

3.       Atsakovės UAB „ENSO PROJECTS“ nemokumo administratorė prašė kreditorės finansinio reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad atsakovės vadovas suteikė informaciją, jog atsakovė kreditorės nurodytuose objektuose vykdė darbus iki sutarčių nutraukimo. Nutraukus sutartis atsakovė neliko skolinga kreditorei. Priešingai, kreditorė yra įtraukta į UAB „ENSO PROJECTS“ debitorių sąrašą su 35 739,92 Eur sumos debitoriniu reikalavimu.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtino kreditorės AF Energi AS (AF Energi & Miljoteknikk) 1 004 122,99 Eur finansinį reikalavimą BUAB ,,ENSO PROJECTS“ bankroto byloje.

5.       Teismas nustatė, kad kreditorė 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei, jog, jos žiniomis, atsakovė 2020 m. laiku nesumokėjo mokesčių, ir įspėjo, kad dėl to ji gali būti pašalinta iš statybvietės. Atsakovė, nepaisydama kreditorės įspėjimų, nesumokėjo 2020 m. birželį mokėtinų mokesčių. Kreditorė pranešė, kad, jeigu mokesčiai nebus sumokėti arba mokėjimo sutartis su Norvegijos mokesčių inspekcija nebus sudaryta iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., tai bus traktuojama kaip esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio kreditorė įgis teisę nutraukti sutartį pagal NS8415 39 straipsnio nuostatas.

6.       Taip pat teismas nustatė, kad kreditorė pranešė atsakovei, jog, nepateikus garantijos, užtikrinančios savalaikį likusių sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreditorė nutraukia sutartis: 1) „Edvard Griegs vei Omsorgsboliger EGO“, sudarytą 2017 m. lapkričio 30 d., R13-17NO/NS8415 ir G13-17NO/NS8415; 2) „Torgkvartalet Energy centrinis projektas 51466“, sudarytą 2019 m. kovo 26 d., R06-19NO/NS8417 ir G06-19NO/NS8417; 3) „Helsfyt viešbučio projektas 51621“, sudarytą 2019 m. rugsėjo 27 d., R06-19NO/NS8417 ir G06-19NO/NS8417; 4) „Haste Linje K4 projektas 51622“, sudarytą 2020 m. sausio 17 d., R01-19NO/NS8417 ir G01-19NO/NS8417; 5) „UiO Livsvitenskapsbugget K301 Rsrarbeider, projektas 51585/NS8417“, sudarytą 2019 m. balandžio 12 d. Kreditorė nurodė, kad atsakovės darbuotojai nebegalės patekti į statybvietę. Teismas konstatavo, jog atsakovė sutarčių nutraukimo fakto neginčija.

7.       Teismas nurodė, kad, nors į bylą pateiktų sutarčių tekstas parengtas tik anglų kalba, tačiau atsakovei, pripažįstant ir patvirtinus dalyvavimo projektuose Campus As, „Edvard Griegs vei Omsorgsboliger EGO“, Hasle Linje K4, Helsfyr Hotel faktą bei juose atliktų darbų apimtis, teismas sprendė tarp šalių sudarytų subrangos sutarčių sudarymo faktą esant įrodytu.

8.       Teismas konstatavo, kad atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog ji dirbo objektuose iki subrangos sutarčių nutraukimo, neįrodinėjo, kad atliko visus sutartimis numatytus darbus, todėl nutraukus sutartis rangovė turėjo imtis priemonių darbams pabaigti, dėl ko patyrė papildomų išlaidų.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažįsta, jog šalių pasirašytoms sutartims taikoma Norvegijos teisė. Kreditorės į bylą pateikto Norvegijos standarto NS8417, reglamentuojančio projektavimo ir statybos subrangovų sutartis, 46 straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimą. 46.1 straipsnis numato, kad šalis turi teisę nutraukti sutartį, jeigu kita šalis iš esmės nevykdo sutartinių įsipareigojimų; jeigu tampa aišku, kad esminis sutarties pažeidimas yra neišvengiamas; jeigu šalis bankrutuoja arba yra akivaizdžiai nemoki, 46.4 straipsnis numato, kad, jei projektavimo ir statybos rangovas nutraukia sutartį, jis turi teisę reikalauti kompensacijos už būtinas papildomas sąnaudas, kurias jis patyrė, įskaitant padidėjusias finansines sąnaudas. Teismas sprendė, kad pateiktas Norvegijos teisinis reglamentavimas yra pakankamas konstatuoti kreditorės teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias ji patyrė įsipareigojimams dėl subrangovės (atsakovės) turėtų atlikti darbų užbaigimo. Atsakovė į bylą pateikto šioje byloje taikytino Norvegijos teisinio reglamentavimo neginčijo.

10.       Kreditorės prašymą atlyginti su atsakove sudarytų sutarčių ir naujų sutarčių kainų skirtumą teismas pripažino pagrįstu. Nors teismas sutiko su atsakove, kad kreditorė sutarčių kainų skirtumą grindžia netiesioginiais įrodymais, t. y. nepateikė pirminių duomenų apie naujų sutarčių sudarymą, jų kainą, tačiau pažymėjo, jog kreditorė pateikė paskaičiuotą kainos skirtumą dėl kiekvienos iš nutrauktų sutarčių, kurį sudaro medžiagų ir komponentų kaina, apmokėjimas darbuotojams, klientų pareikšti reikalavimai dėl atsakovės pagal sutartis atliktų darbų. Iš viso kreditorės paskaičiuotas sutarčių kainų skirtumas sudaro 1 004 122,99 Eur. Teismas pabrėžė, kad atsakovė neginčijo paties sutarčių kainų skirtumo dydžio, dėl pareikšto finansinio reikalavimo gynėsi iš esmės formaliais ir deklaratyviais teiginiais apie kreditorės pareigą pagrįsti reiškiamą finansinį reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad, atsakovei nenurodžius kreditorės teiginius paneigiančių aplinkybių ir nepateikus rašytinių įrodymų, nėra pagrindo netikėti kreditorės nurodytomis aplinkybėmis. Kreditorė savo finansinį reikalavimą grindžia jai priimtinais rašytiniais įrodymais. Teismo vertinimu, kreditorės teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose pateikta informacija yra pakankama, jog būtų galima šiuos duomenis patikrinti įmonės finansiniuose dokumentuose.

11.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog kreditorė yra atsakovės debitorių sąraše su 35 739,92 Eur sumos reikalavimu, nepaneigia kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad kreditorė jau atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą debitorinio reikalavimo suma, todėl teismas neįžvelgė pagrindo šia suma mažinti kreditorės finansinį reikalavimą.

 

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

 

12.       Atsakovė BUAB „ENSO PROJECTS“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos AF Energi AS prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Sprendžiant dėl finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo būtent kreditorius turi pareigą visapusiškai pagrįsti prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, priešingai nei nurodo teismas, ši pareiga negali būti perkeliama apeliantei.

12.2.                      Teismas, patvirtinęs kreditorės finansinį reikalavimą, remdamasis jos pačios sudarytais dokumentais (lentelėmis), kurie nėra pagrįsti tiesioginiais įrodymais, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad skaičiavimuose nurodytos išlaidos buvo patirtos.

12.3.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neginčijo sutarčių kainų skirtumo, gynėsi formaliais teiginiais apie kreditorės pareigą pagrįsti reiškiamą finansinį reikalavimą. Kreditorė nepateikė naujų sutarčių, kurių pagrindu buvo tęsiami darbai, medžiagų įsigijimą, atsiskaitymą už jas pagrindžiančių dokumentų; nėra aišku, kokiuose konkrečiai objektuose buvo naudojamos kreditorės įsigytos prekės. Taigi, nesant pateiktų pirminių dokumentų apeliantė objektyviai neturėjo galimybės paneigti kreditorės skaičiavimų.

12.4.                      Nepagrįsta teismo pozicija, kad teismas neturi pagrindo netikėti kreditorės nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais skaičiavimais, nes kreditorė nepateikė tiesioginių, skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų, todėl kreditorės nurodytų aplinkybių nėra galimybės patikrinti. Pateikti skaičiavimai susiję ne su apeliantės vykdoma veikla, apeliantė neturi prieigos prie kreditorės finansinių duomenų. Pačios kreditorės sukurtų antrinių dokumentų nepakanka finansinio reikalavimo patvirtinimui.

13.       Trečiasis asmuo, atsakovės kreditorė UAB „Jos projektai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ir ginčą išspręsti iš esmės – AF Energi AS 1 004 122,99 Eur dydžio finansinį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Teismas turėjo pareigą spręsti ginčą iš esmės įvertindamas visus byloje esančius įrodymus, išsamiai pasisakydamas dėl tokių įrodymų pagrįstumo. Prašydama priteisti nuostolius kreditorė turėjo pareigą įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalą). Teismas, tik simboliškai pasisakydamas dėl byloje surinktų įrodymų, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

13.2.                      Teismas ne tik nevertino ir neanalizavo į bylą kreditorės pateiktų įrodymų visumos, tačiau nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei, reikalaudamas, kad atsakovė paneigtų kreditorės lenteles, kurios neparemtos jokiais įrodymais. Objektyviai nėra galimybės atsikirsti į faktinio pagrindimo neturinčius įrodymus.

13.3.                      Būtent kreditorė turėjo pareigą įrodyti nuostolių atsiradimo faktą, kad dėl sutarties nutraukimo patyrė nuostolius ir už darbus sumokėjo daugiau, nei būtų sumokėjusi atsakovei vykdant sutartį, pateikti tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika lemia, kad žala (nuostoliai) gali būti priteisiami tik visiškai įrodžius jų buvimą ir pagrindą, kitu atveju tai atitiktų ne kompensacinę, o baudinę funkciją.

13.4.                      Kasacinis teismas skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų įrodomąją reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Kreditorei nepateikus įrodymų dėl nuostolių atsiradimo, pareikštas reikalavimas turėjo būti atmestas.

14.       Kreditorė Norvegijos įmonė AF Energi AS atsiliepime prašo atskiruosius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Teismas teisingai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes, kad šalių sudarytomis sutartimis atsakovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, tiekti medžiagas Norvegijoje esančiuose objektuose ir šiuos darbus vykdė iki kol kreditorė nutraukė rangos sutartis. Teismas preziumavo, kad nutraukus statybos rangos sutartis ne visi jose numatyti darbai buvo atlikti, kreditorė turėjo imtis priemonių juos pabaigti, todėl patyrė papildomas išlaidas. Kainų skirtumą teismas paskaičiavo pagal pateiktą suvestinį paskaičiuotą kainos skirtumą. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, nepateikė duomenų, kad kompensacijos dydis kitoks, nei teismui pateiktas suvestinis paskaičiavimas.

14.2.                      Kreditorė savo reikalavimą pagrindė leistinais ir pakankamais įrodymais: teismui pateiktos sutartys, 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštas dėl sutartinių prievolių vykdymo, pranešimas apie sutarčių nutraukimą, Norvegijos standartas, reglamentuojantis susiklosčiusius santykius (su vertimu), suvestinis kainų skirtumas dėl kiekvienos iš nutrauktų sutarčių. Todėl laikytina, kad kreditorė savo reikalavimą pagrindė, jokių kitų duomenų, kad pareikštas reikalavimas būtų kitokio dydžio ar netikslus, ar jo nebūtų, į bylą nėra pateikta.

14.3.                      Teismas nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, vadovavosi objektyviai surinktais įrodymais. Apeliantės (atsakovės) pozicija pagrįstai vertinta kaip deklaratyvi ir formali. 

14.4.                      Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui kreditorės pateiktų skaičiavimų pakako, nes kitokių duomenų apeliantė į bylą neteikė. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija. Šiuo atveju kreditorės pateiktų įrodymų nėra pagrindo vertinti kaip neobjektyvių, nepatikimų ar nepakankamų. Atsakovė formaliai ir deklaratyviai nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir apeliaciniame procese. Priešingai, nei teigia atsakovė, aplinkybės, susijusios su skolos dydžiu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl, ginčijant aplinkybę, kad teismas neturėjo pagrindo tikėti kreditorės pateiktais skaičiavimais, apeliantė turėjo pateikti įrodymus, dėl kurių teismas turėjo jais suabejoti.

14.5.                      Dėl UAB „Jos projektai“ atskirojo skundo – teismas pats sprendžia dėl įrodymų pakankamumo, byloje esant kreditorės pateiktiems įrodymams teismas padarė pagrįstą išvadą patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą. Be to, ginčas buvo nagrinėjamas remiantis Norvegijos įstatymais – pagal pateiktą standartą rangovas turi teisę reikalauti kompensacijos už būtinas papildomas sąnaudas. Kainų skirtumo faktas įrodytas leistinais rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas vertino su kitais į bylą pateiktais įrodymais. Apeliantės nurodytoje byloje kasacinis teismas, nagrinėdamas suvestinius ir apibendrintus duomenis, laikė, jog šie suvestiniai duomenys pagrindė ieškovės poziciją dėl turto praradimo, o atsakovas neteikė ieškovės įrodymus galinčių paneigti dokumentų. Tokiu būdu kasacinis teismas išaiškino, kad suvestinių duomenų, nesant kitokių abejoti verčiančių aplinkybių bei kitai proceso šaliai neįrodinėjant kitokių aplinkybių, neteikiant įrodymų, pakanka faktui dėl žalos dydžio nustatyti bei tokie įrodymai atitinka pakankamumo taisyklę.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas.

16.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditorės AF Energi AS prašymą, patvirtino jos 1 004 122,99 Eur finansinį reikalavimą nusprendęs, kad kreditorė patyrė tokio dydžio nuostolius, turėjusi pabaigti dėl nutrauktų statybos rangos sutarčių atsakovės neužbaigtus darbus. Apeliantės (atsakovė ir kita jos kreditorė) nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės argumentuoja netinkamu įrodymu vertinimu, teigia, jog kreditorė neįrodė patirtų nuostolių bei jų dydžio. Teisėjų kolegija pritardama apeliančių argumentams, kurie iš esmės sutampa, dėl jų atskirųjų skundų pasisako bendrai.

17.       Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti. 

18.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

19.       Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

20.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. ieškovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2017 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017). Nagrinėjamu atveju į bylą pateikto Norvegijos standarto NS8417 46.4 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad, jei projektavimo ir statybos rangovas nutraukia sutartį, jis turi teisę reikalauti kompensacijos už būtinas papildomas sąnaudas, kurias ji patyrė, įskaitant padidėjusias finansines sąnaudas.

21.       Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad šalis siejo statybos subrangos teisiniai santykiai, kreditorė AF Energi AS su atsakove buvo sudariusios ir nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreditorė nutraukė sutartis: 1) „Edvard Griegs vei Omsorgsboliger EGO“, sudarytą 2017 m. lapkričio 30 d., R13-17NO/NS8415 ir G13-17NO/NS8415; 2) „Torgkvartalet Energy centrinis projektas 51466“, sudarytą 2019 m. kovo 26 d., R06-19NO/NS8417 ir G06-19NO/NS8417; 3) „Helsfyt viešbučio projektas 51621“, sudarytą 2019 m. rugsėjo 27 d., R06-19NO/NS8417 ir G06-19NO/NS8417; 4) „Haste Linje K4 projektas 51622“, sudarytą 2020 m. sausio 17 d., R01-19NO/NS8417 ir G01-19NO/NS8417; 5) „UiO Livsvitenskapsbugget K301 Rsrarbeider, projektas 51585/NS8417“, sudarytą 2019 m. balandžio 12 d.

22.       Taigi, esant nurodytam reglamentavimui, aptartam kasacinio teismo išaiškinimui ir nesant ginčo dėl buvusių sutartinių santykių ir jų nutraukimo, spręstina, kad kreditorė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

23.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).

24.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktą).

25.       Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

26.       Taigi, reikalaujančiai nuostolių atlyginimo kreditorei kilo pareiga įrodyti patirtus nuostolius, t. y. pateikti tokius nuostolius galinčius patvirtinti įrodymus. Bylos duomenimis pateikusi nemokumo administratorei prašymą dėl jos finansinio reikalavimo tvirtinimo kreditorė jį grindė anglų kalba sudarytomis subrangos sutartimis dėl darbų projektuose pavadinimu „Campus AS“, „Edvard Griegs vei Omsorgsboliger (EGO)“, „Hasle Linje K4“, „Helsfyr Hotell“, Norvegijoje; pateikė 12 sutarčių; pavienius, įvairaus pobūdžio antrinius dokumentus: kreditorės parengtas nepasirašytas įvairaus pobūdžio suvestines, pvz., patirtų išlaidų, darbo laiko apskaitos, kreditorės pretenzijas įmonei, įvairias sąskaitas faktūras, neatliktų ar netinkamai atliktų darbų aktus ir pan.; susirašinėjimo el. paštu ir pranešimų įmonei anglų kalbomis kopijas; kreditorės anglų kalba išrašytas sąskaitas faktūras.

27.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartyje įpareigojo kreditorę pateikti teismui atsiliepimą į administratorės prieštaravimus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir ginčo išsprendimui reikšmingus susistemintus įrodymus, Norvegijos teisės normų, reglamentuojančių kreditorės ir atsakovės sudarytų sutarčių galiojimą, kreditorės pareigos sumokėti subrangovo darbuotojams darbo užmokestį oficialų aiškinimą bei šių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, vertėjui patvirtinus, jog dokumentų teksto vertimas yra teisingas.

28.       Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartyje išaiškino, kad kreditorei nesuformulavus savo finansinio reikalavimo ir jo nepagrindus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas bus sprendžiamas vadovaujantis kreditorės pateiktais tik tinkamai į valstybinę lietuvių kalbą išverstais dokumentais, vertėjui patvirtinus teksto vertimo teisingumą. Teismas nustatė kreditorei papildomą terminą suformuluoti ir pagrįsti finansinį reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka bei pateikti 2021 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nutarties 6 punkte bei jos rezoliucinėje dalyje nurodytus dokumentus ir civilinei bylai aktualų Norvegijos Karalystės teisės oficialų aiškinimą, išverstus į valstybinę lietuvių kalbą, vertimo teisingumą vertėjui patvirtinant įstatymo nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismas, 2022 m. vasario 18 d. nutartimi atidėdamas bylos nagrinėjimą, pratęsė kreditorei terminą įrodymams pateikti.

29.       Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kreditorei buvo išaiškinta jos pareiga teikti įrodymus ir buvo sudarytos sąlygos juos pateikti, tačiau grįsdama finansinį reikalavimą kreditorė pateikė teismui dokumentus (DOK 7927) apie šalių sudarytas ir nutrauktas sutartis, Norvegijos standartų ištraukas, tačiau patirtų nuostolių dydį kreditorė grindė tik suvestiniais duomenimis, rodančiais kainų skirtumą dėl kiekvienos iš nutrauktų sutarčių – „Galutinis atsiskaitymas –„ENSO PROJECTS“, sąskaitų lentelėmis. 

30.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Taigi, kreditorei pateikus tik apibendrintus, suvestinius duomenis ir nepatvirtinus jų pirminiais faktų šaltiniais, juolab, kad pirminių įrodymų nebuvimo klausimą byloje kėlė ir atsakovė, teigusi, kad finansinis reikalavimas grindžiamas antriniais dokumentais ir nepateikta pirminių dokumentų, kurių pagrindu atsakovei kreditorė išrašė sąskaitas, darytina išvada, kad kreditorės nuostolių dydis nėra tinkamai pagrįstas.

31.       Kasacinio teismo yra konstatuota, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktą). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad kreditorė objektyviai negalėjo įrodyti patirtų nuostolių dydžio ar toks įrodinėjimas buvo maksimaliai apsunkintas. Todėl pateiktą kainų suvestinę pripažinus nepakankamu įrodymu patirtiems nuostoliams pagrįsti teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kreditorės finansinį reikalavimą patvirtino nesant tam teisinio pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikęs įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas bei nukrypęs nuo šiuo klausimu suformuotos praktikos, patvirtindamas tinkamai nepagrįstą finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos AF Energi AS prašymą patvirtinti jos 1 004 122,99 Eur dydžio finansinį reikalavimą atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33.       Atskiruosius skundus patenkinus apeliantei UAB „Jos projektai“ grąžinamas jos už atskirąjį skundą sumokėtas 45 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

34.       Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė, todėl teisėjų kolegija jų atlyginimo klausimo nesprendžia.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Norvegijos įmonės AF Energi AS prašymą dėl 1 004 122,99 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ENSO PROJECTS“ bankroto byloje atmesti.

Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Jos projektai“ 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2022 m. balandžio 19 d., mokėjimo užduoties kodas ZK52259.

 

 

Teisėjai                                        Danguolė Martinavičienė

 

 

                                        Antanas Rudzinskas

 

 

                                        Alma Urbanavičienė