Civilinė byla Nr. 2-619-798/2021

                                                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01222-2013-8

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2;

                                                        3.3.1.18.1 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų        Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LAIMIJA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo           2021 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LAIMIJA“ ieškinį atsakovei L. M. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „LAIMIJA“ 2019 m. liepos   11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl išieškojimo kreditorei BUAB „LAIMIJA“ iš skolininkės L. M. 2 800 Eur skolos, 700 Eur palūkanų, apskaičiuotų už  5 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos (2 800 Eur × 0,05 proc. × 5 m.), 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.      eL2-26763-819/2019 priteisė iš skolininkės L. M. kreditorei BUAB „LAIMIJA“ 2 800 Eur skolą, 700 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą (3 500 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 12 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

3.       Skolininkė L. M. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad avansinė apyskaita įrodo, jog     L. M. pagrįstai gavo iš BUAB „LAIMIJA“ 2 800 Eur, nes 2011 m. liepos 21 d. sumokėjo UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ už bendrovei suteiktas transporto paslaugas pagal Sąskaitą faktūrą CT Nr. 219.

4.       Ieškovė BUAB „LAIMIJA“ 2019 m. liepos 17 d. pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovės L. M. 2800 Eur skolą, 700 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-4959-262/2018 konstatuota, jog atsakovė 2011 m. rugsėjo 28 d. neteisėtai ir be pagrindo įgijo iš ieškovės                2 800 Eur. Atsakovė 2 800 Eur pasisavinimą nepagrįstai grindžia būtinybe apmokėti neegzistuojančia PVM sąskaita faktūra CT Nr. 219 už nesuteiktas paslaugas, o atsakovės pateikti      2011 m. liepos 21 d. Pinigų priėmimo kvitas bei BUAB „LAIMIJA“ 2011 m. liepos mėnesio avansinė apyskaita yra suklastoti.

5.       Atsakovė L. M. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. liepos mėn. avansinė apyskaita patvirtina, jog BUAB „LAIMIJA“ pagrįstai išmokėjo L. M. 2 800 Eur, kadangi atsakovė 2011 m. liepos 21 d. buvo sumokėjusi UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ už BUAB „LAIMIJA“ suteiktas vežimo paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą CT Nr. 219.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinė byla Nr.                        e2-1723-819/2020 pagal ieškovės BUAB „LAIMIJA“ ieškinį atsakovei L. M. dėl be pagrindo įgyto turto ir palūkanų priteisimo sustabdyta ir perduota Vilniaus apygardos teismui.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 19 d. nutartimi ieškinį atmetė.

8.       Teismas konstatavo, jog civilinėje byloje Nr. B2-4959-262/2018, sprendžiant UAB „LAIMIJA“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nebuvo pareikštas reikalavimas dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo iš atsakovės L. M.. Nurodytoje byloje buvo analizuojamas sandorio nuostolingumo ir nenaudingumo bendrovei klausimas, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad aplinkybės dėl M. M. neteisėtai išmokėtų savo motinai L. M. 2 800 Eur yra prejudicija nagrinėjamoje byloje.

9.       Teismas vertino, kad pagal įrodymų pusiausvyros principą atsakovė įrodymais (2011 m. liepos mėn. Avansine apyskaita, 2011 m. liepos 21 d. Pinigų priėmimo kvitu, 2011 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaita faktūra, CMR važtaraščiais ir liudytojo G. R. parodymais, kad PVM sąskaita faktūra, kuri pasirašyta ir ją išrašė UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“) pagrindė, jog iš BUAB „LAIMIJA“ gautus 2 800 Eur sumokėjo 2011 m. liepos 21 d. Pinigų priėmimo kvitu     Nr. 008 UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ už suteiktas pervežimo paslaugas. 

10.       Nenustatęs, kad atsakovė gavo 2 800 Eur be teisėto pagrindo ir dėl to nepagrįstai praturtėjo, teismas padarė išvadą, jog atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei 2 800 Eur. Atmetęs pagrindinį reikalavimą, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų dėl palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

11.       Atskirajame skunde ieškovė BUAB „LAIMIJA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:

11.1.                      Atsakovė 2 800 Eur gavimą grindžia netikros (neegzistuojančios) PVM sąskaitos faktūros Nr. 219 apmokėjimu UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“, už šios įmonės nesuteiktas paslaugas. Kad nėra pagrindo apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 219 už nesuteiktas paslaugas yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-4959-262/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-410-781/2019. Taip pat UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ direktorius 2018 m. sausio 12 d. rašte patvirtino, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 219 ir ją lydintieji dokumentai neegzistuoja. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo nustatinėjo aplinkybę, ar atsakovė teisėtai / neteisėtai išsimokėjo sau UAB „LAIMIJA“ priklausančias lėšas (2 800 Eur). Tai, kad tyčinio bankroto byloje nebuvo sprendžiamas piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės klausimas, nereiškia, kad teismas turėjo teisę pakeisti tyčinio bankroto byloje nustatytą faktą, jog     M. M. neteisėtai išmokėjo savo motinai L. M. 2 800 Eur.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas buvo saistomas ir kitų civilinėje byloje Nr.                        B2-4959-262/2018 nustatytų faktų, lėmusių lėšų išmokėjimo atsakovei neteisėtumą, tačiau juos ignoravo ir dėl jų nepasisakė. 2011 m. UAB „LAIMIJA“ finansinė padėtis buvo bloga ir 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki. Tai konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-4959-262/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.               2-410-781/2019. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3504-430/2016 nurodyta, kad atsakovės sūnus M. M. 2011 m. lapkričio 7 d., pažeisdamas įstatyme nustatytą eiliškumą, atsiskaitė su UAB „Transvesta“. Taigi, vos keliomis dienomis anksčiau įvykęs 2011 m. rugsėjo 28 d. M. M. atsiskaitymas su motina, taip pat laikytinas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Todėl netgi pripažinus, kad UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ suteikė vežimo paslaugas ieškovei, o atsakovė už ieškovei suteiktas paslaugas atsiskaitė iš savo asmeninių lėšų, vis tiek L. M. 2011 m. rugsėjo 28 d. gavo lėšas anksčiau negu kiti kreditoriai. Todėl 2 800 Eur suma priteistina iš atsakovės, kuri kaip kreditorė įgytų teisę į šio finansinio reikalavimo patvirtinimą BUAB „LAIMIJA“ bankroto byloje.

11.3.                      Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su 2 800 Eur išmokėjimu atsakovei. Atsakovė byloje įrodinėja, kad jai buvo išmokėtos UAB „LAIMIJA“ lėšos, nes ji iš savo asmeninių lėšų atsiskaitė už UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ suteiktas UAB „LAIMIJA“ vežimo paslaugas. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, o būtent: 1) 2011 m. UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ neteikė UAB „LAIMIJA“ jokių atlygintinių paslaugų. Ieškovės nemokumo administratorės žinioje nėra vežimo (ekspedijavimo) paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp UAB „LAIMIJA“ ir UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“. 2011 m. liepos mėn. Avansinė apyskaita, 2011 m liepos 21 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 008, 2011 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaita faktūra bei CMR važtaraščiai buvo įvertinti civilinėje byloje Nr. B2-4959-262/2018. Todėl nagrinėjamoje byloje nurodyti įrodymai negalėjo būti iš naujo vertinami kitaip; 2) Vien tik tai, kad G. R. neatmetė galimybės, kad prieš dešimt metų UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ galėjo teikti pervežimo paslaugą ieškovei, nereiškia, jog ji buvo suteikta realiai. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ teikė vežimo paslaugas UAB „LAIMIJA“: G. R. nurodė, jog neprisimena tokios įmonės, o S. B. teigė, kad su tokia bendrove nedirbo; 3) Liudytojas A. R. paneigė aplinkybes, kad UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ išrašė 2011 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą ir buvo sudariusi vežimo sutartį su UAB „LAIMIJA“ ar jai teikė vežimo paslaugas; 4) Sąskaitoje faktūroje nurodytuose CMR važtaraščiuose UAB „LAIMIJA“ nėra nurodyta. Atsakovės sūnus      M. M. buvo CMR važtaraštyje Nr. 0000502 išmuitinimo paslaugas teikusios UAB „Transilotas customs“ akcininkas ir direktorius. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo teismui pateikto 2021 m. kovo 3 d. Atsakymo į paklausimą, kuriame nurodyta, jog jokių dokumentų (sutarčių dėl išmuitinimo, apmokėjimų už išmuitinimo paslaugas ir pan.), susijusių su CMR važtaraščiu Nr. 0000502 archyve nerasta. Todėl nepagrįsta teigti, kad CMR važtaraščiai patvirtina vežimo paslaugų suteikimą UAB „LAIMIJA“.

11.4.                      Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), galiojusių ginčo mokėjimo metu, 4 (1) punktą kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Pagal šių Taisyklių 5 punktą pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje. Šiuo atveju nei buvęs UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ vadovas G. R., nei darbuotojas (vadybininkas) S. B. nepasirašė 2011 m liepos 21 d. Pinigų priėmimo kvito ir pinigų iš atsakovės nepriėmė. Kvite nurodyti S. B. vardas ir pavardė bei uždėtas antspaudas, primenantis G. R. parašą. G. R. patvirtino, kad tokiu būdu negalėjo būti pasirašytas pinigų priėmimo kvitas. Atsakovė kaip pinigus perdavęs asmuo taip pat Kvite nepasirašė. Pagal Taisyklių 17 punktą kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“, praradusi (neturėdama savo žinioje) 2011 m. liepos 21 d. Pinigų priėmimo kvito Nr. 008, pinigų priėmimo iš atsakovės faktą turėjo įrašyti į UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ kasos knygą, bet duomenų apie tokį įrašą byloje nepateikta, o atsakovės paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaringi ir akivaizdžiai melagingi. Bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovė teigė, kad pinigus sumokėjo S. B., todėl S. B. prašė iškviesti į teismą liudyti. Liudytojui S. B. paaiškinus, kad iš atsakovės pinigų negavo, atsakovė teismui nurodė, jog bendravo su UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ buvusiu direktorium  A. R., tačiau ir šis patvirtino, jog atsakovės nepažįsta ir grynų pinigų iš jos nėra gavęs. Taip pat liudytojas G. R., kurio parašo antspaudas yra 2011 m. liepos      21 d. Pinigų priėmimo kvite, nurodė, kad atsakovės nepažįsta ir iš jos pinigų nebuvo priėmęs.

12.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė L. M. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

12.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-410-781/2019 40 punkte pažymėjo, jog byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu teismas nesprendė žalos atlyginimo klausimų, nenustatinėjo atsakomybės sąlygų, o tik vertino faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir (ar) dalyvių sprendimais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl be pagrindo išmokėtų lėšų priteisimo iš BUAB „LAIMIJA“ buvusio vadovo, bet pareiškė reikalavimą atsakovei kaip BUAB „LAIMIJA“ buvusiai darbuotojai L. M. dėl be pagrindo įgytų iš BUAB „LAIMIJA“ lėšų. Taigi šioje byloje įrodinėtinos aplinkybės skiriasi nuo įrodinėtų tyčinio bankroto byloje.

12.2.                      Ieškovė teigia, kad 2011 m. liepos 21 d. Pinigų priėmimo kvitas ir 2011 m. liepos mėn. avansinė apyskaita yra suklastoti, bet nepateikė duomenų, patvirtinančių jų suklastojimo faktus. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, jog 2011 m. UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ neteikė paslaugų UAB „LAIMIJA“. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai (PVM sąskaita faktūra Serija CT Nr. 219 ir ją lydintys CMR važtaraščiai Nr. 0000133 ir Nr. 0000502) patvirtina, kad buvo vykdomas vežimas iš Lenkijos į Rusiją ir jį vykdė UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“.

12.3.                      Atsakovė nesutinka su ieškove, kad liudytojas A. R. paneigė PVM sąskaitos faktūros išrašymo aplinkybes. A. R. UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ akcininku tapo 2013 m. sausio 7 d., o vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2020 m. gegužės 6 d, todėl jam nėra ir negali būti žinomos aplinkybės apie 2011 m. UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ ir UAB „LAIMIJA“ susitarimus, sąskaitų išrašymą, jų apmokėjimą. Liudytojai S. B. ir G. R. patvirtino, kad PVM sąskaitoje faktūroje bei Pinigų priėmimo akte yra uždėtas UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ tuometinio direktoriaus G. R. parašo antspaudas, kuriuo disponavo ir S. B.; parašo antspaudas niekur nedingęs, nebuvo prarastas. Be to, ieškovė neginčijo aplinkybių dėl Pinigų priėmimo kvite esančio L. M. ranka padaryto įrašyto ir jos parašo.

12.4.                      Pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiami klausimai dėl mokėjimų eiliškumo     (ne)pažeidimo. Šių aplinkybių ieškovė nenurodė nei ieškinyje, nei pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu. CK 6.9301 straipsnis įsigaliojo  2013 m., todėl 2011 m. rugsėjo mėn. įvykdytas 2 800 Eur mokėjimas UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ negalėjo pažeisti mokėjimų eiliškumo. Jeigu ir vertinti, kad UAB „LAIMIJA“ buvo nemoki nuo 2011 m. gruodžio 31 d. ir nuo šios datos buvo pažeisti tam tikri mokėjimų eiliškumai, nemokumo administratorė turėjo pareikšti ieškinį BUAB „LAIMIJA“ direktoriui, o ne L. M..

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK         329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių 

14.       Ieškovė UAB „LAIMIJA“ buvo įregistruota 1999 m. spalio 27 d., jos veikla buvo gamyba, prekyba, paslaugų teikimas; nuo 2011 m. sausio 13 d. akcininkas ir nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. direktorius buvo M. M..

15.       Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4531-   590/2013 (dabar Nr. B2-145-619/2021) iškelta bankroto byla UAB „LAIMIJA“ ir bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „VANTOLINA“. Vilniaus apygardos teismo                               2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi pripažinta UAB „LAIMIJA“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

16.       Atsakovės pateiktoje UAB „LAIMIJA“ 2011-07-01 – 2011-07-31 Avansinėje apyskaitoje Nr. 07/11 nurodyti šie duomenys: „darbuotojas – L. M.; likutis pabaigai - 2800,00; 2011.07.21 Atsiskaitymai su tiekėjais valiuta – CONTINENTAL TRANSPORT UAB; D 4431; K 2435; suma, 2 800,00; tvirtina apyskaitos sumą: Du tūkstančiai aštuoni šimtai Eur 00 cnt; vadovas (uždėtas parašas)“ (toliau ir – ginčo Avansinė apyskaita).

17.       UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ (prekes / paslaugas parduodančio ūkio subjekto)      2011 m. liepos 21 d. Pinigų priėmimo kvite Serija CONT Nr. 008 nurodyti šie duomenys: „sumokėti už transporto paslaugas p /l S F Nr. 219, UAB „LAIMIJA“ (ranka įrašyta l. e. p. direktorė L. M. ir pasirašyta); sumokėta suma Du tūkstančiai aštuoni šimtai eurų; sumokėjau – pirkėjo parašas, vardas ir pavardė nenurodyti; pinigus gavau – vadybininkas S. B. ir uždėtas parašo antspaudas“ (toliau ir – ginčo Kvitas).  

18.       UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje CT Nr. 219 dėl 2 800 Eur (9 667,84 Lt) apmokėjimo nurodyta: „Paslaugos pavadinimas – transporto paslaugos FDC082 DK010; krovinio pavadinimas – šviestuvai; kiekis – 1 vnt., paslaugos atliktos – CMR (Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiai) 0000133, 0000502; sąskaitą išrašė – G. R.; sąskaitą gavo (uždėtas parašo antspaudas)“ (toliau ir – ginčo Sąskaita faktūra). 

Dėl ginčo Kvito ir Avansinės apyskaitos 

19.       Atsakovė kartu su prieštaravimais pateikė ginčo Kvito bei Avansinės apyskaitos kopijas. Ieškovė teigia, jog nurodyti dokumentai yra suklastoti.

20.       Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas. Vien iš dokumento kopijos nėra galimybės ekspertui patikrinti tokio dokumento originalo tikrumo (klastojimo), kai ekspertiniam tyrimui nepateikiamas originalas ir nėra aišku, ar toks dokumentas realiai egzistuoja. Kai nėra dokumento originalo, tai patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę neįmanoma. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės, t. y. kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.                   3K-3-303/2013).

21.       Į bylą nėra pateikti ginčo Kvito bei Avansinės apyskaitos dokumentų originalai. UAB „LAIMIJA“ nemokumo administratorė neprašo teismo patikrinti jų galimo klastojimo fakto atliekant ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo eigoje vertins ginčo Kvito ir (arba) Avansinės apyskaitos kopijų įrodomąją reikšmę (ar dokumentų kopijoje esantys duomenys neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų).

Dėl nagrinėjamai bylai prejudicinę galią turinčių aplinkybių, nustatytų kitoje išnagrinėtoje byloje

22.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

23.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.  2-4959-262/2018 dalyje „Dėl sudarytų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas)“ konstatuotos šios faktinės aplinkybės: „UAB „LAIMIJA“ 2011 m. rugsėjo 28 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. 45 išmokėti L. M. 2 800 Eur atsiskaitymui su UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. CT 219. Tačiau atsakydama į paklausimą UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ nurodė, kad nei tokios PVM sąskaitos faktūros, nei su ja susijusių grynųjų pinigų operacijas patvirtinančių dokumentų neturi. Taigi, M. M. neteisėtai ir be pagrindo išmokėjo mamai 2 800 Eur, tuo sudarydamas nuostolingą sandorį.“  

24.       Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-410-781/2019      36 punkte konstatuota, kad apeliantas (M. M.) taip pat nepaneigė nustatytos aplinkybės, jog UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ nurodė neturinti jokių dokumentų, patvirtinančių L. M. atsiskaitymą su minėta įmone, atitinkamai lėšos L. M. taip pat buvo išmokėtos be pagrindo.

25.       Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad L. M. civilinės atsakomybės ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo klausimai nebuvo tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo dalykas. Civilinėje byloje Nr. B2-4959-262/2018 nėra pasisakyta dėl ginčo: Avansinės apyskaitos, Kvito, PVM sąskaitos faktūros bei ją lydinčių dokumentų (CMR važtaraščių). Šioje byloje teismas pasisakė tik dėl Kasos išlaidų orderio Nr. 45 nuostolingumo ir nenaudingumo BUAB „LAIMIJA“, pažymėjęs, jog atsiskaitymui su UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. CT 219 ir su ja susijusių grynųjų pinigų operacijas patvirtinančių dokumentų nepateikta.

26.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė L. M., siekdama paneigti ieškovės argumentus dėl įsiteisėjusioje civilinėje byloje Nr. B2-4959-262/2018 konstatuotų faktinių aplinkybių (kaip prejudicinę galią turinčių nagrinėjamoje byloje), kad UAB „LAIMIJA“ buvęs vadovas  2011 m. rugsėjo 28 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. 45 neteisėtai ir be pagrindo išmokėjo L. M. 2 800 Eur, įrodinėja, jog             2011 m. rugsėjo 28 d. Kasos išlaidų orderiu buvo išmokėti atsakovei bendrovės pinigai, nes           L. M. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ 2 800 Eur už BUAB „LAIMIJA“ suteiktas transportavimo (vežimo) paslaugas pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą, todėl sumokėta ginčo suma buvo įtraukta į UAB „LAIMIJA“ ginčo Avansinę apyskaitą. Ieškovės nemokumo administratorė yra priešingos pozicijos – UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ 2011 m. neteikė transportavimo (vežimo) paslaugų UAB „LAIMIJA“ ir ginčo PVM sąskaita faktūra bei ją lydintys dokumentai (CMR važtaraščiai Nr. 0000133, Nr. 0000502) neegzistuoja (netikri), nes UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ ginčo PVM sąskaitos faktūros neturi ir ji nėra apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje, o taip pat archyve nėra saugomas CMR važtaraštis Nr. 0000502.

Dėl išmokėtų L. M. UAB „LAIMIJA“ lėšų

27.       Iš valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) viešai teikiamų duomenų nustatyta, jog UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ įregistruota 2009 m. rugsėjo 9 d.; ūkinė veikla: krovinių kelių transportas; kita transportui būdingų paslaugų veikla. Ginčui aktualiu laikotarpiu (2011 m.) UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ akcininke buvo S. G. (registruota nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. spalio 22 d.); direktoriaus pareigas ėjo G. R. (paskirtas (išrinktas) 2011 m. vasario 1 d., įgaliojimų pabaiga 2012 m. spalio 18 d.). Nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki šiol UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ direktorius yra A. R..

28.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio mėn. teismui pateikto UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ darbuotojų sąrašo duomenimis, 2011 m. įmonės darbuotojas buvo ir S. B.. 

29.       Vadinasi, aplinkybes dėl 2011 m. UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ vežimo (transportavimo) paslaugų suteikimo (PVM sąskaitos faktūros išrašymo, jos apmokėjimo) BUAB „LAIMIJA“ aplinkybes gali paaiškinti buvęs įmonės vadovas G. R. bei darbuotojas S. B., o ne vėliau (nuo 2020 m.) UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ direktoriaus pareigas pradėjęs eiti A. R., kurio 2018 m. sausio 12 d. atsakyme ieškovės nemokumo administratorei nurodyta, jog UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ buhalterinėje apskaitoje nėra nei ginčo Sąskaitos faktūros, nei ją lydinčių dokumentų. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiami klausimai dėl UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ buvusio vadovo atsakomybės už 2011 m. dokumentų neišsaugojimą. Šiuo atveju UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“, kaip ir tyčinio bankroto byloje, nepateikė teismui ginčo PVM sąskaitos faktūros ir ją lydinčių dokumentų, tačiau, pažymėtina, jog tarp ieškovės nemokumo administratorei perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų buvo ir ginčo PVM sąskaita faktūra bei ją lydintys CMR važtaraščiai, kurių kopijas po to, kai teismas tenkino prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš BUAB „LAIMIJA“, atsakovė       2020 m. kovo 24 d. pateikė teismui (dok. reg. Nr. 34126).

30.       Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatiodiabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

31.       Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).

32.       Teisėjų kolegija, palyginusi parašų antspaudus, uždėtus ant ginčo Kvito ir ginčo PVM sąskaitos faktūros, nustatė, jog vizualiai parašo antspaudai yra vienodi (analogiški). Liudytojai S. B. ir G. R. patvirtino, kad nurodytuose dokumentuose yra uždėti UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ buvusio direktoriaus G. R. parašo antspaudai. Liudytojas G. R. patvirtino, kad jo parašo antspaudu disponavo vadybininkas S. B., parašo antspaudas nebuvo dingęs ar prarastas.

33.       Į bylą yra pateikta ginčo PVM sąskaitos faktūros spalvota kopija, todėl galima vizualiai pamatyti, jog nurodytas dokumentas yra geltonos spalvos. Liudytojas G. R. parodė, kad tuo metu buvo išrašinėjamos geltonos sąskaitos. Taip pat šis liudytojas patvirtino, jog UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“, kurios buveinė buvo Marijampolėje, gaudavo užsakymus iš Lenos, iš Vilniaus, bet neprisiminė bendrovės pavadinimo („LAIMIJA“). Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad byloje yra tiriami dešimties metų senumo įvykiai, todėl natūralu, kad tiek šalys, tiek liudytojai dalį informacijos galėjo pamiršti. 

34.       Taip pat teisėjų kolegija, palyginusi ginčo Kvite atsakovės parašą su L. M. procesiniuose dokumentuose (prieštaravimuose, atsiliepime į ieškinį) uždėtais parašais, vertina, jog parašai yra panašūs. Kita vertus, ieškovė, teigianti, kad ginčo Kvitas yra suklastotas, jame esančio L. M. ranka padaryto įrašo ir parašo netikrumo nekvestionuoja.

35.       Iš CMR važtaraščio Nr. 0000133 nustatyta, kad prekių (šviestuvų) siuntėjas buvo „LINEGROUP SALE LLP“ (Didžioji Britanija), gavėjas „Metallocomplekt LTD“ (Rusija), vežėja UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ (Lietuva); krovinio priėmimo vieta: 2011 m. liepos 30 d. Vilnius, Panerių g. 56; prekių gavimas 2011 m. rugpjūčio 2 d. patvirtinti Rusijos apskrities muitinės ir gavėjos „Metallocomplekt LTD“ antspaudais bei parašais. Iš CMR važtaraščio Nr. 0000502 nustatyta, jog prekių (lempų, šviestuvų) siuntėjas buvo „Spolka Jawna Nowodrorski i Spolka“ (Lenkija), gavėjas „ELDORADO LLC“, krovinio perėmimo vieta 2011 m. liepos 28 d. Czestochowa, Lenkija, vežėja UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ (Lietuva); siuntėjo nurodymai UAB „Transilotas Customs“; krovinio gavimas patvirtintas UAB „RVS logistica“ antspaudu.

36.       Iš JAR viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad ginčo mokėjimo metu M. M. ėjo (nuo                2008 m. kovo 12 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.) ir UAB „Transilotas Customs“ direktoriaus pareigas. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-692-450/2014 pripažinta BUAB „Transilotas Customs“ pabaiga ir ši įmonė 2014 m. spalio 28 d. išregistruota iš JAR. Atskirajame skunde ieškovės nemokumo administratorė nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo 2021 m. kovo 3 d. atsakyme nurodyta, jog jokių UAB „Transilotas Customs“ dokumentų (sutarčių dėl išmuitinimo, apmokėjimų už išmuitinimo paslaugas ir pan.), susijusių su CMR važtaraščiu Nr. 0000502, archyve nerasta. Tačiau, akcentuotina, jog Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ 2020 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. S-1498 patvirtinta, kad ginčui aktualiu metu UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ gabeno (pvz., 2011 m. liepos 27 d. buvo išduota TIR knygelė, o 2011 m. rugpjūčio 16 d. sugrąžinta) prekes iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją (transporto priemonės valstybinis Nr. FDC082 / DK010). Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti ieškovės teiginį, jog vežimą vykdė ne UAB „CONTINENTAL TRANSPORT, o UAB „Transilotas Customs“. 

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikto CMR važtaraščio Nr. 0000133 kopija pakankama patvirtinti vežėjos UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ įvykdytą prekių vežimą iš Lietuvos į Rusiją pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą, kuria pirkėja UAB „LAIMIJA“ nupirko iš pardavėjos UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ 2 800 Eur vertės transporto paslaugų. Pažymėtina, jog ginčo PVM sąskaitoje faktūroje, ją lydinčio CMR važtaraščio Nr. 0000133 kopijoje ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ 2020 m. gruodžio 15 d. rašte nurodyti duomenys apie vežėjos UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ transporto priemonės (vilkiko) registracijos numerį (FDC082 / DK010) sutampa.

38.       Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė su UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ atsiskaitė iš savo asmeninių lėšų, o liudytojas S. B. neigė aplinkybę, jog gavo iš atsakovės 2 800 Eur grynais. Tačiau liudytojas G. R. patvirtino, jog S. B. rūpinosi užsakymais, pinigų priėmimu ir ginčo Kvite yra uždėtas G. R. parašo antspaudas, kuriuo disponavo S. B.. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė paaiškina, kad ginčo lėšas už vežimo paslaugas perdavė asmeniui, kuris atvyko į UAB „LAIMIJA“ būstinę, iš to asmens nebuvo reikalaujama asmens dokumento, nes L. M. net nekilo abejonių, jog lėšas už vežimą perduoda asmeniui, nurodytam ginčo Kvite.

39.       Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes 

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovė 2 800 Eur grynais sumokėjo UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ darbuotojui S. B., nes būtent šis asmuo, o ne L. M., disponavo G. R. parašo antspaudu, uždėtu ginčo Kvite. Priešingų įrodymų (kad G. R. parašo antspaudu disponavo ir atsakovė) byloje nėra.

41.       Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija į bylą pateiktas ginčo Kvito bei Avansinės apyskaitos kopijas pripažįsta įrodymais ir konstatuoja, jog 2011 m. rugsėjo 28 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. 45 atsakovei buvo išmokėta analogiško dydžio suma, kokia jos buvo perduota (sumokėta) UAB „CONTINENTAL TRANSPORT“ pagal 2011 m. liepos 21 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 008, apskaitytą bendrovės 2011 m. liepos mėnesio Avansinėje apskaitoje, už BUAB „LAIMIJA“ suteiktas vežimo paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą CT Nr. 219 ir ją lydintį dokumentą – CMR važtaraštį Nr. 0000133.

42.       Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su CK 6.9301 straipsnio pažeidimais, taip pat dėl teiginio, kad BUAB „LAIMIJA“ buvęs vadovas M. M. nėra įtrauktas į nagrinėjamą bylą dalyvaujančiu asmeniu, nepasisakytina. Pirma, CK 6.9301 straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d. (Žin., 2013, Nr. 46-2246) ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Antra, ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl be pagrindo 2011 m. rugsėjo 28 d. išmokėtų lėšų priteisimo iš UAB „LAIMIJA“ vadovo M. M..

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies          1 punktas).

44.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 27 d. gavo atsakovės L. M. prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą), priteisimo. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) 7 punktą ir 8.16 papunktį nagrinėjamoje byloje atlygintina maksimali išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suma sudaro 609,68 Eur (1 524,20 Eur × 0,4).

46.       Teisėjų kolegija priteisia atsakovei L. M. iš ieškovės nemokumo administravimui skirtų lėšų 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

             Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

             Priteisti atsakovei L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LAIMIJA“ (juridinio asmens kodas 110835042) nemokumo administravimui skirtų lėšų 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

 

 

Teisėjai                 Gintaras Pečiulis

 

 

                Asta Radzevičienė

 

 

                Antanas Rudzinskas