Civilinė byla Nr. 2-1507-241/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00578-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.2.1; 3.4.4.2

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

 

2019 m. spalio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,SLO Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1889-480/2019 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geltas“ bankroto bylos iškėlimo ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geltas“ direktoriaus R. D. pareiškimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geltas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,SLO Lithuania“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas UAB „Geltas“ direktorius R. D. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovės UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą.

2.       Nurodė, kad atsakovė yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, turinti 12 darbuotojų, įsteigta    2014 m. spalio 22 d., nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. UAB „Geltas“ šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Įmonė šiuo metu veda derybas su naujais užsakovais, artimiausiu metu bus sudaromos sutartys dėl darbų užsakymo, todėl įmonė gaus dideles pajamas, galės atsiskaityti su kreditoriais, galės sėkmingai ir pelningai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Taip pat UAB „Geltas“ įgyvendins projektus, susijusius su pastatų statyba, ir gaus pajamų. Atsižvelgiant į tai, įmonė turi realią galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus iš vykdomos ūkinės­ komercinės veiklos gaunamų pajamų. Be to, didžioji dalis atsakovės kreditorių sutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu. Taigi restruktūrizavimo byla turi itin teigiamas prognozes.

3.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Geltas“ iškėlimo. Nurodė, kad UAB „Geltas“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2019 m. liepos 18 d. buvo 30 641,05 Eur. VSDFV Kauno skyrius, siekdamas iš UAB „Geltas“ išieškoti įsiskolinimą, teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos gautos 2018 m. gegužės 22 d. VSDFV Kauno skyrius atsakovei siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta. Skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo perduotas antstoliui. 

4.       Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Geltas“ vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, įmonės vardu registruotos tik 5 transporto priemonės, kurioms taikomi apribojimai. Pagal viešus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenis, UAB „Geltas deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma yra        2 316,98 Eur. UAB „Geltas“ finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą registrui teikti už 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Pagal juos UAB „Geltas“ turtas sudarė 1 602 661,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 470 506,00 Eur. Taigi įmonės pradelsti įsipareigojimai jau 2017 m. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iškėlė atsakovės UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą; ieškovo prašymą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo atmetė.

6.       Teismas pagal UAB „Geltas“ 2019 m. kovo 29 d. balanso duomenis nustatė, kad įmonė       2018 m. turto apskaitė už 958 139 Eur (ilgalaikis turtas sudarė 22 772 Eur, o trumpalaikis –   935 367 Eur), įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 592 750 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 545 050 Eur. 2019 m. liepos 15 d. balanso duomenis įmonė 2019 m. turto apskaitė už 795 373 Eur (ilgalaikis turtas sudarė 15 113 Eur, o trumpalaikis – 780 260 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė    1 635 588 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 361 448 Eur.

7.       Teismas pagal 2019 m. kovo 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitą nustatė, kad įmonė 2018 m. patyrė 766 766 Eur nuostolių. 2019 m. liepos 15 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė 2019 m. patyrė 205 604 Eur nuostolių, tačiau pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 341 989,54 Eur, t. y. nesiekia pusės į balansą įrašyto turto vertės. Pažymėjo, kad kreditoriams buvo išsiųstas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau teisme nebuvo gauta duomenų, jog kreditoriai prieštarautų atsakovės restruktūrizavimui.

8.       Teismas nurodė, kad pagrindinė atsakovės nemokumo priežastis yra dideli įsipareigojimai kreditoriams, dėl to įmonė neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Atsakovė veiklos nėra nutraukusi, byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad UAB „Geltas“ yra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Atsakovė įsteigta daugiau nei prieš tris metus, turi laikinų finansinių sunkumų, UAB „Geltas“ direktorius pateikė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kurie atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio reikalavimus, atliko kitus įstatyme numatytus įpareigojimus, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas iškelti UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą.

 

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

9.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB ,,SLO Lithuania“ prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą iškelti atsakovės UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą ir tenkinti ieškovės pareiškimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Atsakovė UAB „Geltas“ akivaizdžiai yra nemoki. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad UAB „Geltas“ pradelsti įsipareigojimai 2019 m. liepos 30 d. iš viso sudarė                1 348 480,34 Eur. Šias aplinkybes patvirtinta ir pačios atsakovės pateiktas laikotarpio nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 30 d. apyvartos žiniaraštis, iš kurio turinio matyti, atsakovės UAB „Geltas“ skolos kreditoriams 2019 m. birželio 1 d. sudarė 1 350 094,16 Eur ir iki 2019 m. liepos 30 d. padidėjo 4 558,27 Eur.

9.2.                      Iš UAB „Geltas“ pateiktų balansų matyti, kad daugiau nei 1 000 000 Eur skola kreditoriams tęsiasi jau nuo 2017 m. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansą, atsakovės UAB „Geltas“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 1 470 506 Eur. Tai reiškia, jog atsakovė šią sumą turėjo padengti per 2018 m. Tačiau pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, UAB „Geltas“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nesumažėjo, bet išaugo iki 1 545 050 Eur. Taigi atsakovės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi nuo 2017 m., todėl visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovės UAB „Geltas“ 2019 m. liepos 30 d. balanse per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo iki nurodytų 358 529 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai išaugo iki 1 274 140 Eur.

9.3.                       2019 m. liepos 30 d. balanso duomenimis atsakovės turtas siekė 818 050 Eur, tačiau į balansą įrašytas ilgalaikis turtas (15 113 Eur) pagal atsakovės pateiktus ilgalaikio turto sąrašą ir sandėlio apyvartos žurnalus yra menkavertis ir visiškai nelikvidus. Be to, UAB „Geltas“ per vienerius metus gautinos sumos siekia net ketvirtadalį į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi, akivaizdu, jog įmonės turtas, atsakovei nepateikus įrodymų, jog skolas atgauti yra realios galimybės, mažintinas debitorių skolų suma (219 833 Eur) ir siekia 598 217 Eur (818 050 Eur – 219 833 Eur).

9.4.                      Pagal 2019 m. liepos 30 d. balansą, daugiau nei pusę bendrovės turto (571 046 Eur) sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Ginčo atveju atsakovei nepateikus jokių duomenų, kas sudaro 571 046 Eur balanse įrašytą turtą, iš viso neaišku, ar bendrovė apskritai turi kokį nors turtą. Taigi darytina išvada, jog atsakovės turtas mažintinas ir 571 046 Eur suma ir siekia 27 171 Eur (598 217 Eur – 571 046 Eur). 

9.5.                       UAB „Geltas“ yra nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai (1 348 480,34 Eur), viršija į balansą įrašyto turto vertę (13 585,50 Eur).

10.       Ieškovas VSDFV Kauno skyrius prašo tenkinti suinteresuoto asmens UAB ,,SLO Lithuania“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      UAB „Geltas“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2019 m. rugsėjo 17 d. sudarė 32 805,20 Eur, iš jų 31 999,13 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 806,07 Eur delspinigių.

10.2.                      UAB „Geltas“ 2018 m. lapkričio 14 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą leisti tuo metu susidariusį 13 168,70 Eur įsiskolinimą mokėti dalimis. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu UAB „Geltas“ įsiskolinimas buvo atidėtas mokant dalimis iki 2019 m. kovo 22 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. buvo pasirašyta Valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis. Draudėjas nevykdė sutartyje numatytų sąlygų, t. y. nemokėjo einamųjų socialinio draudimo įmokų ir atidėto įsiskolinimo, todėl minėta sutartis VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. sprendimu buvo nutraukta. Ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „Geltas“ neturėjo pakankamai lėšų įsiskolinimui sumokėti dalimis, dėl to spręstina, jog atsakovė UAB „Geltas“ turi nuolatinių finansinių sunkumų.

10.3.                      UAB „Geltas“ 2019 m. liepos 30 d. balanse apskaityto turto vertė turėtų būti mažinama abejotinai gautina iš debitorių 219 833 Eur suma, todėl balanse apskaityta atsakovės UAB „Geltas“ turto vertė neatitinka tikrosios jo vertės ir yra mažesnė už nurodytą balanse.

10.4.                      Darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų darbuotojams nemokėjimas laiku sudaro savarankišką pagrindą bankroto bylos UAB „Geltas“ iškėlimui. Pagal UAB „Geltas“ teismui pateiktus darbuotojų darbo užmokesčio skolos duomenis, įmonė skolinga darbuotojams 112 218,96 Eur, kurių dauguma skolos pradelsta daugiau nei 90 dienų. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog darbuotojai sutinka su UAB „Geltas“ restruktūrizavimu, priešingai iš byloje esančių duomenų matyti, jog įmonės darbuotojai prisiteisinėja negautą darbo užmokestį ir perduoda jį išieškoti antstoliams.

11.       Atsakovė UAB „Geltas“, atstovaujama direktoriaus R. D., prašo suinteresuoto asmens UAB ,,SLO Lithuania“ skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pagal UAB „Geltas“ 2019 m. liepos 15 d. balansą įmonei priklausančio turto vertė siekia 795 373 Eur (15 113 Eur ilgalaikis turtas, 780 260 Eur trumpalaikis turtas), o įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 341 989,54 Eur. Taigi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Vien tai, kad balanse nurodyta mokėtina suma yra 1 635 588 Eur, nereiškia, kad tai yra pradelsta skola.

11.2.                      Didžioji dalis kreditorių yra davę sutikimus dėl skolų mokėjimo termino atidėjimo. Minėtais susitarimais modifikuotos prievolės, pakeisti atsiskaitymo terminai. Todėl realiai 2019 m. liepos 15 d. pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 341 989,54 Eur sumą, o ne 1 348 480,34 Eur, kaip nepagrįstai skunde nurodo apeliantė.

11.3.                      Su UAB „SLO Lithuania“ yra sudarytas susitarimas dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo. Tarp UAB „Geltas“ ir UAB „SLO Lithuania“ yra sudaryta sutartis dėl skolos išdėstymo. Siekiant užtikrinti skolos apmokėjimą UAB „SLO Lithuania“, tarp UAB „SLO Lithuania“ ir UAB „Noveta“ akcininko A. S. buvo sudaryta laidavimo sutartis. Pagal tarp UAB „Geltas“ ir UAB „SLO Lithuania“ sudarytą sutartį dėl skolos išdėstymo UAB „Geltas“ yra grąžinusi 180 000 Eur sumą. UAB „Geltas“ skola UAB „SLO Lithuania“ yra 198 774,90 Eur, kuri nėra pradelsta minėtų sutarčių pagrindu.

11.4.                      Didžioji dalis UAB „Geltas“ kreditorių, kurių bendras reikalavimas sudaro 2/3 visų reikalavimų, sutinka su UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimu. Esant kreditorių pritarimui UAB „Geltas“ restruktūrizavimo planas bus sėkmingai patvirtintas.

11.5.                      Suinteresuotas asmuo UAB „SLO Lithuania“ nurodo, kad UAB „Geltas“ neturi realaus turto, kuris apskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose, tačiau šių teiginių nepagrindžia įrodymais. Atsakovė turi realaus turto už 795 373 Eur, kuris yra realizuotinas. Jį pagrindžia į bylą pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta atsakovės UAB „Geltas“ restruktūrizavimo byla ir atmestas ieškovo VSDFV Kauno skyriaus prašymas dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

14.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Kauno skyrius pateikė naujus įrodymus – UAB „Geltas“ 2019 m. III ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų preliminarios finansinės ataskaitos nuorašą; UAB „Geltas“ 2018 m. lapkričio 14 d. prašymo kopiją; VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo nuorašą; 2018 m. lapkričio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties kopiją; VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus     2019 m. sausio 15 d. sprendimo nuorašą; VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo nuorašą; 2019 m. gegužės 10 d. pranešimą apie priverstinio įkeitimo įregistravimą.

15.       Atsakovė UAB „Geltas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus –     2018 m. spalio 26 d. sutartį dėl skolos išdėstymo; 2018 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį;       2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. rugsėjo 6 d. mokėjimų nurodymų kopijas.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje dalyvaujančių asmenų pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, jų prijungimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, pridėtų dokumentų turinys byloje dalyvaujantiems asmenims yra (turi) būti žinomas, todėl jie priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo

17.       ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimo tikslui pasiekti restruktūrizavimo procesas turi vykti operatyviai, laikantis ĮRĮ nustatytų terminų.

18.       Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus (ĮRĮ 4 straipsnis) ir procesinio pobūdžio (ĮRĮ 5, 6 straipsniai) sąlygos ir nėra pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis), taip pat, jeigu įmonės finansiniai rodikliai rodo, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.

19.       Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad  reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).

20.       Pažymėtina, kad įmonės nemokumas tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis). Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), todėl svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės UAB „Geltas“ (ne)mokumą.

21.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovė UAB „Geltas“ yra moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (341 989,54 Eur) neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (795 373 Eur). Apeliantė UAB ,,SLO Lithuania“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad pagal byloje esančių įrodymų visumą, atsakovės faktiškai pradelstų įsipareigojimų suma siekia 1 348 480,34 Eur, o realaus įmonės turto vertė sudaro 13 585,50 Eur. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad didžiąją dalį įmonės turto sudaro debitorių skolos, įmonės išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, apie kurių realumą byloje nėra duomenų. Be to, nėra aišku, kaip atsakovė, pastaruosius kelis metus turėdama daugiau nei 1 000 000 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, šią sumą restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu sumažino iki 341 989,54 Eur.

22.       Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad restruktūrizavimas galimas, kai įmonė turi laikinų ir įveikiamų finansinių sunkumų, ir, priešingai, nėra veiksmingas ir, kaip neužtikrinantis kreditorių interesų, negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki ir neturi galimybių dėl negalėjimo padengti įsiskolinimų atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą bei kartu atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi įmonės vadovas, siekdamas inicijuoti restruktūrizavimo bylą, turi pareigą įrodyti, kad jo vadovaujama įmonė nėra nemoki, o tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti pašalinti (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1458-241/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Geltas“.

23.       Iš atsakovės (jos vadovo) pateikto įmonės balanso už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki   2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad nurodytu laikotarpiu UAB „Geltas“ turėjo 1 4700 506 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams, iš jų visa suma mokėtina per vienerius metus. Pagal balansą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 1 592 750 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš jų 47 700 Eur suma mokėtina po vienerių metų ir 1 545 050 Eur mokėtina per vienerius metus. Iš 2019 m. liepos 15 d. (restruktūrizavimo bylos iškėlimui parengto) balanso matyti, kad UAB „Geltas“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 635 588 Eur, iš jų 1 274 140 Eur suma mokėtina po vienerių metų ir 361 448 Eur mokėtina per vienerius metus. Iš 2019 m. liepos 30 d. (bankroto bylos iškėlimui parengto) balanso matyti, kad UAB „Geltas“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 632 669 Eur, iš jų 1 274 140 Eur suma mokėtina po vienerių metų ir 358 529 Eur mokėtina per vienerius metus.

24.       Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2017 m. UAB „Geltas“ patyrė 100 764 Eur nuostolių. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2018 m. įmonė patyrė 766 766 Eur nuostolių. Iš 2019 m. liepos 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per    2019 m. I pusmetį UAB „Geltas“ patyrė 205 604 Eur nuostolių, o pagal 2019 m. liepos   30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą – iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. įmonė buvo patyrusi 180 008 Eur nuostolių.

25.       Atsakovė į bylą pateikė 2019 m. birželio 1 d. – 2019 m. liepos 15 d. apyvartos žiniaraštį, iš kurio matyti, kad skolos tiekėjams už prekes sudaro 1 346 610,20 Eur (pradelstų įsipareigojimų suma nenurodyta), taip pat pateikė skolų tiekėjams už prekes ir paslaugas sąrašą už laikotarpį nuo   2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d., pagal kurį skolos tiekėjams iš viso sudaro                1 348 480,34 Eur (prie kiekvieno tiekėjo nurodyta – terminas nuo 31 iki 60 dienų arba daugiau nei 90 dienų). Į bylą taip pat pateiktas darbo užmokesčio skolos sąrašas, iš kurio matyti, kad UAB „Geltas“ yra skolinga 122 034,80 Eur 35 įmonės darbuotojams (prie kiekvieno darbuotojo nurodyta – terminas nuo 1 iki 30 dienų, nuo 31 iki 60 dienų arba daugiau nei 90 dienų).

26.       Pagal ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pateiktus duomenis, atsakovės UAB „Geltas“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2019 m. rugsėjo 17 d. sudarė 32 805,20 Eur, iš jų 31 999,13 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 806,07 Eur delspinigių. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės mokestinė nepriemoka VMI administruojam valstybės biudžetui sudaro 2 316,98 Eur.

27.       Pagal atsakovės UAB „Geltas“ restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktą 2019 m. liepos 15 d. kreditorių sąrašą, atsakovės bendra skola kreditoriams sudaro 1 538 693,83 Eur, iš šios sumos 341 989,54 Eur suma nurodyta kaip pradelsta, o 1 196704,29 Eur kaip nepradelsta (prie kiekvieno kreditoriaus nurodyta – mokėjimo data atidėta, iki 60 dienų ar daugiau nei 90 dienų).

28.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad didžioji dalis kreditorių yra davę sutikimus dėl skolų mokėjimo termino atidėjimo. Minėtais susitarimais modifikuotos prievolės, pakeisti atsiskaitymo terminai, todėl realiai 2019 m. liepos 15 d. pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 341 989,54 Eur sumą. Šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą buvo pateikti laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 10 d. UAB „Geltas“ su kreditoriais R. D., A. S., UAB „Noveta“, UAB „GEOVISATA“, Lietuvos elektros energetikos asociacijos, UAB „Vilniaus geodezijos“, UAB „Vitomos autoservisas“, UAB „Laujustra“, UAB „Aberna“ sudaryti susitarimai dėl prievolių modifikavimo, kuriais atsakovės bendros 484 333,86 Eur skolos mokėjimo terminas nustatytas 2023 m. II ketvirtį. Apeliacinės instancijos teismui pateikta UAB „Geltas“ ir kreditorės UAB „SLO Lithuania“ 2018 m. spalio 26 d. sudaryta sutartis dėl 282 000 Eur skolos mokėjimo išdėstymo, 2018 m. spalio 26 d. laidavimo sutartis, kuria atsakovės akcininkės UAB „Noveta“ akcininkas A. S. laidavo pagal skolos mokėjimo išdėstymo sutartį, taip pat 2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. rugsėjo 6 d. mokėjimų nurodymų kopijos, iš kurių matyti, jog UAB „Noveta“ pagal atsakovės prievolę kreditorei UAB „SLO Lithuania“ sumokėjo 11 400 Eur.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė patikimais duomenimis nepagrindė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB „Geltas“ pradelstos skolos kreditoriams sudaro tik 341 989,54 Eur sumą iš aktualiame balanse nurodytos bendros 1 632 669 Eur mokėtinos sumos ir įsipareigojimų. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, 2017 ir 2018 metų ataskaitiniais laikotarpiais atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo 1 400 000 Eur (2017 m. – 1 470 506 Eur, 2018 m. – 1 545 050 Eur), todėl šios sumos atitinkamai vėlesniais laikotarpiais (2018 – 2019 m.) turėjo būti padengtos. Įvertinus aplinkybę, kad tuo pačiu laikotarpiu UAB „Geltas“ pelno negeneravo, tačiau patyrė ženklius nuostolius, bendra skolos suma didėjo, formavosi nepriemokos valstybės biudžetui ir įsiskolinimas darbuotojams, byloje nesant įrodymų, kad atsakovė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nepaneigta aplinkybė, kad balansuose nurodyta didesnė nei 1 400 000 Eur suma 2019 m. pradžioje jau buvo pradelsta. Net pati atsakovė iš esmės neneigia, jog visi kreditorių reikalavimai (1 538 693,83 Eur) yra pradelsti, tik pažymi, kad dalis kreditorių atidėjo mokėjimo terminus (modifikavo prievoles).

30.       Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės pateikti susitarimai dėl prievolių modifikavimo pagrindžia aplinkybę, kad tik dalies skolų (484 333,86 Eur) mokėjimo terminas buvo atidėtas vėlesniam laikotarpiui. Dėl likusios atsakovės nurodytos nepradelstos (atidėtos) skolų dalies (712 370,43 Eur), teismas negali įsitikinti, kadangi į bylą nėra pateikti susitarimai su kitais kreditoriais. Kreditorių sąraše nurodyta, kad skolų kreditoriams UAB „Aberna“, UAB „Albrechta“, UAB „Automatikos sistemos“, UAB „Daligna“, UAB „DWB Underground technologies“ ir daugeliui kitų mokėjimo terminai yra atidėti kaip ir šios nutarties 28 punkte nurodytų kreditorių atveju, tačiau nėra aišku kokiu pagrindu ir kada šiems kreditoriams susidariusių skolų mokėjimo terminai buvo atidėti. Atskirai pažymėtina, kad skola vienam iš didžiausių kreditorių (apeliantei) UAB „SLO Lithuania“ (202 761,46 Eur) taip pat priskirta prie nepradelstų. Tačiau pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo.  Pagal 2018 m. spalio 26 d. sutartį UAB „Geltas“ įsipareigojo dalimis išdėstytą 282 000 Eur skolą sumokėti nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., mokėjimus už atsakovę atliekant pastarosios debitoriams UAB „Axis Power“ ir UAB „Elektros tinklas“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės debitoriai būtų tinkamai įvykdę atsakovės prievolę apeliantei. Be to, kreditorių sąrašo sudarymo metu nurodyta skola turėjo būti visiškai sumokėta (skolos mokėjimo išdėstymo terminas pasibaigęs), todėl UAB „SLO Lithuania“ arba turėjo būti nebetraukiama į kreditorių sąrašą, arba jos skola laikoma tinkamai ir laiku (iki 2018 m. gruodžio 28 d.) nesumokėta, dėl to pradelsta. 2019 m. laiduotojo įmonės (atsakovės akcininkės) UAB „Noveta“ atlikti 11 400 Eur mokėjimai UAB „SLO Lithuania“ tik patvirtina aplinkybes, kad atsakovės debitoriai nėra tinkamai įvykdę prievolės apeliantei už atsakovę, todėl juos iš dalies bando padengti su laiduotoju susijusi įmonė.

31.       Sprendžiant dėl įmonės nemokumo turi būti nustatoma reali į įmonės balansą įrašyto turto vertė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1187/2013). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

32.       Iš atsakovės balanso už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2017 m. UAB „Geltas“ turėjo turto už 1 602 661 Eur, iš jo 35 132 Eur ilgalaikio ir                 1 567 529 Eur trumpalaikio turto. Pagal laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, įmonė turėjo turto už 958 139 Eur, iš jo 22 772 Eur ilgalaikio ir 935 367 Eur trumpalaikio turto. Iš 2019 m. liepos 15 d. (restruktūrizavimo bylos iškėlimui parengto) balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 795 373 Eur, iš jo 15 113 Eur ilgalaikio ir 780 260 Eur trumpalaikio turto. Pagal 2019 m. liepos 30 d. (bankroto bylos iškėlimui parengto) balansą, turto vertė sudarė 818 050 Eur, iš jo 15 113 Eur trumpalaikis ir 802 937 Eur ilgalaikis turtas.

33.       Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

34.       Pagal pateiktus balansus ir 2018 bei 2019 m. finansinės atskaitomybės aiškinamuosius raštus nustatyta, kad didžiąją atsakovės turto dalį sudaro būtent trumpalaikis turtas – išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (550 541 Eur) bei per vienerius metus gautinos       (199 542 Eur) sumos. Nors į bylą yra pateiktas UAB „Geltas“ debitorių sąrašas, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie atsakovės galimybes išsiieškoti skolas iš debitorių. Juolab, kad pagal viešai prieinamus duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), dalis debitorių yra bankrutuojančios arba bankrutavusios bendrovės (UAB „Vilmanto statybos“, UAB „Vaitesa“, UAB „Elratas“, UAB „BD grupė“). Analogiškai atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie balanse nurodyto 550 541 Eur trumpalaikio turto vertę, kurį sudaro išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įmonės gauti išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys vien pagal balanse nurodytus duomenis, be kitų įrodymų, taip pat negali būti laikomas realiu ir tikru juridinio asmens turtu (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1713-464/2015).

35.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nevertino atsakovės UAB „Geltas“ materialinės padėties, įmonės turto ir skolų santykio, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė atitinka mokios įmonės statusą.

Dėl kitų restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo sąlygų

36.       Ieškovė atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė turi didelį įsiskolinimą darbuotojams,

37.       Pažymėtina, kad vėlavimas išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010). Taigi nors pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimus faktas pats savaime dar nesudaro pagrindo visais atvejais iškelti įmonei bankroto bylą, šią aplinkybę būtina vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo, tačiau, kita vertus, šis faktas, atsižvelgiant į darbuotojams nesumokėtų sumų dydžius, praleistus terminus joms sumokėti, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo tokiai įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1793/2012).

38.       Kaip minėta, į bylą yra pateiktas UAB „Geltas“ darbo užmokesčio skolos sąrašas, iš kurio matyti, kad įmonė yra skolinga 122 034,80 Eur 35 darbuotojams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skolos dydį ir faktą, kad atsakovė taip pat nevykdo periodinių mokėjimų valstybės biudžetui ir fondams, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo klausimą, nepagrįstai šių duomenų neįvertino kartu su kitomis (ne)mokumą įrodančiomis aplinkybėmis.

39.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

40.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų priemonių realumo ir tikslingumo.

Dėl bylos procesinės baigties

41.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, nesivadovavo ginčui aktualia teismų praktika, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Taigi skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos atsakovei iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi išsamiai ištirti ir įvertinti atsakovės pradelstų įsipareigojimo ir realaus turimo turto santykį, nustatyti restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumą ir tada spręsti dėl atsakovės restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo.

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geltas“ restruktūrizavimo bylos ar bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Danutė  Gasiūnienė