Civilinė byla Nr. e2A-365-856/2019

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07790-2018-6

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2.1;

 (S)

*           2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.4.3.11.

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 13 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-682-776/2019 pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovui L. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       I. M. O kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo 2200 Eur žalą; 2) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo priteisti iš atsakovo 5 procentų palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

 

2.       Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ausleros statyba“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė M. O.. A. L. P buvo minėtos įmonės vadovas nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas pažymėjo, jog 2018 m. sausio 26 d. vykusio įmonės kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kurios suma 3000 Eur (įskaitant administratoriaus atlyginimą ir visas administravimo išlaidas). Ieškovas nurodė, kad įmonė turėjo 2 automobilius, kurie buvo parduoti už 800 Eur, su įmonės vadovu pasirašius taikos sutartį, daugiau bankroto byloje lėšų nebuvo gauta ir administravimo išlaidų sąmata bei administratoriaus atlyginimas liko neapmokėti. Ieškovas akcentavo, kad įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas (atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu įmonei tapus nemokiai privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė) sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti bankroto administratoriui jam priklausančio atlyginimo bei atlyginti kitų administratoriaus patirtų administravimo išlaidų.

 

3.       A. L. P, atsiliepdamas į ieškinį, prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Pažymėjo, jog patirtos administravimo išlaidos bankroto procese nelaikytinos atsakovo padaryta žala ieškovui, kadangi šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo - pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pasirinktu teisių gynimo būdu tinkamas subjektas pagal deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas galėtų būti pati UAB „Ausleros statyba“, tačiau ji yra išregistruota, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.128 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo likviduojamas, prievolė baigiasi.

 

4.       Atsakovas nurodė, kad ieškovas jo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sieja su bendrovės nemokumu, tačiau nenurodė, kada tiksliai atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atsakovo vertinimu, jis niekaip nesumažino ieškovo, kaip bankroto administratoriaus, galimybių gauti administravimo išlaidas.

 

5.       Atsakovas pažymėjo, jog administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu nusprendė: 1) ieškovo M. O. ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovo M. O. atsakovui L. P. 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; 3) priteisti iš ieškovo M. O. valstybei 3,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. 

 

7.       Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančiai UAB „Ausleros statyba“ nebuvo taikoma supaprastinta bankroto procedūra, ieškovas, kaip bankroto administratorius, neturi reikalavimo teisės į atsakovą kaip įmonės vadovą dėl administravimo išlaidų atlyginimo ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, t. y. minėta specialioji teisės norma šiuo atveju negali būti taikoma. 

 

8.       Teismas pažymėjo, jog ieškovas savo ieškinio negrindė aplinkybėmis, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė specifiškai tik jo atžvilgiu ir būtent dėl tų veiksmų ieškovui atsirado žala. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas, įmonei tapus nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, vienodai paveikė tiek ieškinį pareiškusį ieškovą, tiek kitus juridinio asmens kreditorius, todėl tai nėra pripažįstama pagrindu ieškovo tiesioginiam ieškiniui. Jeigu įmonė atsiduria nemokumo situacijoje, tačiau jos vadovas laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl tokio jo neveikimo ir nemokumo padidėjimo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams turi būti atlyginama įmonės administratoriui ar jos kreditoriams reiškiant netiesioginį ieškinį bankroto byloje. Teismas pažymėjo, kad tokių ieškinių įmonės bankroto proceso metu įmonės vardu ieškovas nepareiškė, o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-393-569/2018 jau yra pripažinta, kad bankrutavusios UAB „Ausleros statyba“ veikla pasibaigė.

 

III. Apeliacinio skundo argumentai

 

9.       Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ieškovas (apeliantas) M. O. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

 

9.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tuo atveju, jeigu įmonei nebuvo taikyta supaprastinta bankroto procedūra, bankroto administratorius neturi teisės reikšti reikalavimo vadovui dėl negauto atlyginimo, kaip žalos, priteisimo. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes ieškovas (apeliantas) minėta įstatymo nuostata dėl žalos atlyginimo ir nesirėmė. Ieškovas (apeliantas) reiškė ieškinį ir prašė priteisti žalą iš įmonės vadovo remdamasis bendrosiomis civilinės atsakomybės, kuriai atsirasti reikalingos keturios bendrosios sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žalos faktas ir jos dydis), nuostatomis.

 

9.2.                      Teismas nepagrįstai atsakovui netaikė civilinės atsakomybės, kadangi byloje yra įrodytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakako nustatyti vienintelį faktą, t. y. jog atsakovas, būdamas įmonės vadovas, pažeisdamas jam įstatymo nustatytą pareigą pateikti pareiškimą įmonei tapus nemokiai, į teismą nesikreipė (ši aplinkybė yra įrodyta įmonės bankroto bylos iškėlimo nutartimi). Byloje yra įrodytas ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei administratoriaus negautų pajamų priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų. Byloje yra įrodytas ir žalos dydis. Ieškovas (apeliantas) neprivalo atskirai įrodyti ir pagrįsti administratoriui paskirtą atlyginimą, kai reikalaujama priteisti negautas pajamas. Administratoriaus atlyginimo nustatymas yra išimtinai kreditorių kompetencijos klausimas ir šį kreditoriams paskyrus, jis jokiais kitais įrodymais negrindžiamas.

 

10.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

 

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

 

        Dėl faktinių bylos aplinkybių

 

12.       Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Ausleros statyba“ direktoriumi nuo 2016 m. balandžio 18 d. ir akcininku nuo 2016 m. balandžio 20 d. buvo atsakovas L. P.. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-968-569/2017) pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą UAB „Ausleros statyba“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas (apeliantas) M. O.. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-393-569/2018 patvirtintas nepatenkintų bankrutavusios UAB „Ausleros statyba“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurių bendra suma 31 353,06 Eur, bei pripažinta, kad įmonės veikla pasibaigė. Kaip nustatyta remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Ausleros statyba“ supaprastinto bankroto proceso procedūros taikytos nebuvo.

 

13.       Ieškovas (apeliantas) UAB „Ausleros statyba“ bankroto administratorius, baigęs įmonės bankroto procedūras, pateikė ieškinį buvusiam įmonės vadovui, prašydamas priteisti administravimo išlaidas. Byloje kilo ginčas, ar turi būti apmokėtos likusios neapmokėtos administravimo išlaidos, kai įmonės turto joms apmokėti neužteko, o įmonės bankroto byla nebuvo nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, o jei turi būti apmokėtos - tai kam tenka ši pareiga.

 

        Dėl ginčo esmės

 

14.       Kiekvieno įmonės bankroto proceso metu yra patiriama teismo ir administravimo išlaidų. Administravimo išlaidas pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, įmonės bankroto administravimo išlaidos yra apmokamos pirmiausia iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).  

 

15.       Tačiau ne visos nemokios įmonės turi turto ar jo turi pakankamai tokioms išlaidoms sumokėti. Tais atvejais, kai įmonė neturi turto administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktas) arba taiko įmonei supaprastinto bankroto procesą (ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalis). 

 

16.       Būtinybė taikyti supaprastinto bankroto procesą gali paaiškėti tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu. Kai būtinybė taikyti supaprastinto bankroto procesą kyla bankroto bylos iškėlimo stadijoje, tam, kad būtų galima taikyti šį procesą, teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms padengti, turi nustatyti sumą, reikalingą šioms išlaidoms apmokėti, ir pasiūlyti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusiam kreditoriui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą administravimo išlaidoms padengti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktas). Tokia nuostata dėl teismo nustatytos sumos įmokėjimo į depozitinę sąskaitą netaikoma kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga ar dėl mirties nuo nelaimingų atsitikimų darbe (dėl teismo ir administravimo išlaidų apmokėjimo tokiu atveju į teismą kreipiasi bankroto administratorius) (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktas). Supaprastinta bankroto procedūra gali būti taikoma ir tuo atveju, kai bankroto administratorius prisiima riziką administruoti bankrutuojančią įmonę žinodamas, kad dėl įmonės likvidavimo nebus gauta lėšų administravimo išlaidoms padengti ar jų bus gauta nepakankamai, administravimo išlaidos tokiu atveju apmokamos iš administratoriaus lėšų (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktas). 

 

17.       Teismas taiko supaprastinto bankroto procedūrą bankroto bylos nagrinėjimo metu nustatęs pakankamą pagrindą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms sumokėti, netaikydamas ĮBĮ 10 straipsnio nuostatų. 

 

18.       ĮBĮ

 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte. 

 

19.       ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau apsunkindami situaciją ir apribodami galimybę tinkamai likviduoti įmonę, taip pat nurodytas specialus subjektas, turintis pagrindą reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, pažeidęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu tampa atsakingas kreditoriui, įmokėjusiam pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytą sumą administravimo išlaidoms padengti, arba bankroto administratoriui, kuris, įmonei neturint turto ar turint jo nepakankamai administravimo išlaidoms padengti, prisiėmė riziką administruoti įmonę savo lėšomis. Taigi, tik šioje normoje įvardyti asmenys (kreditorius ir administratorius), kurių lėšomis vykdomas ar įvykdytas įmonės likvidavimas supaprastinto bankroto proceso metu, turi teisę išsiieškoti šias išlaidas iš asmenų, pažeidusių pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taikytinas ir tais atvejais, kai supaprastintą bankroto procedūrą nusprendžiama taikyti bankroto bylos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018). 

 

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Ausleros statyba“ supaprastinto bankroto proceso procedūra nebuvo taikyta, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas, kaip bankroto administratorius, neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kaip įmonės vadovą, dėl administravimo išlaidų atlyginimo ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, yra visiškai pagrįsta. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau apsunkindami situaciją ir apribodami galimybę tinkamai likviduoti įmonę, ginčo situacijoje netaikomas. 

 

21.       Ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde akcentavo, jog reiškė ieškinį ir prašė priteisti žalą iš įmonės vadovo ne ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, o remdamasis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, kurioms atsirasti reikalingos keturios bendrosios sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žalos faktas ir jos dydis), kurios civilinėje byloje yra visiškai įrodytos. 

 

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas minėtame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

 

23.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta: jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

 

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant ĮBĮ nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

 

25.       Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB „Ausleros statyba“ buvo iškelta bankroto byla. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, o ne įmonės vadovas atsakovas L. P.. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas (atsakovas) turėjo pareigą pateikti apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Teismas nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog UAB „Ausleros statyba“ nemoka privalomųjų įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybei, jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl konstatavo, kad UAB „Ausleros statyba“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje teismas vertino 2016 metų įmonės balansą ir sprendė, jog UAB „Ausleros statyba“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuo 2016 metų įmonės vadovui (atsakovui) kilo pareiga kreiptis į apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi, konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatyti atsakovo (kaip buvusio įmonės vadovo) neteisėti veiksmai.

 

26.       Ieškovas (apeliantas), vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovo jo kaltais veiksmais padarytą žalą. Apeliaciniame skunde pažymėjo, jog atlyginamos tiek administratoriaus bankroto byloje patirtos administravimo išlaidos, tiek negautas administratoriaus atlyginimas, paskirtas administratoriui kreditorių. Ieškovo (apelianto) nuomone, jis neprivalo atskirai įrodyti ir pagrįsti jam paskirtą atlyginimą, kai yra reikalaujam priteisti negautas pajamas, kadangi administratoriaus atlyginimo nustatymas yra išimtinai kreditorių kompetencijos klausimas ir šį kreditoriams paskyrus, jis jokiais kitais įrodymais negrindžiamas.

 

27.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos, ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011 ). 

 

28.       Atsižvelgiant į tai, jog tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010), prašydamas priteisti iš bankrutavusios įmonės vadovo (akcininko), kaip iš pažeidusio pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo asmens, bankroto administratoriaus turėtas administravimo išlaidas. Bankroto administratorius taip pat turi pateikti teismui įrodymus (finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus), kokias konkrečiai išlaidas jis patyrė administruodamas bankrutavusios įmonės bankroto procesą, kad teismas galėtų spręsti dėl prašomų priteisti patirtų administravimo nuostolių pagrįstumo. 

 

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos, kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, ir tik tokių (realiai patirtų) išlaidų atlyginimo reikalauti iš įmonės vadovo (akcininko), kaip iš pažeidusio pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo asmens (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018 53 punktas).

 

30.       Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. teismui buvo pateiktas bankrutuojančios UAB „Ausleros statyba“ bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti bendrą 3000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo patvirtinta bendra 1200 Eur suma, skirta UAB „Ausleros statyba“ administravimo išlaidoms apmokėti nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, paliekant bankroto administratoriui teisę šias lėšas paskirstyti savo nuožiūra. Teismas šioje nutartyje nurodė, jog prašoma patvirtinti administravimo išlaidų suma yra nepakankamai pagrįsta objektyviais būtinumo kriterijais, todėl bankroto administratoriaus prašomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos sumą sumažino. Iš į bylą pateikto 2018 m. sausio 26 d. įmonės kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas. Kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė 59,98 procentus nuo visos teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos, balsavo už tai, kad būtų patvirtinta administratoriaus pasiūlyta administravimo išlaidų sąmata (3000 Eur). Į bylą pateikta įmonės administravimo išlaidų sąmatos detalizacija, kurioje nurodyta, jog administravimo išlaidas sudaro: 1) pripažintos sąnaudomis iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtos išlaidos (1200 Eur); 2) bendra administravimo išlaidų sąmata, įskaitant administratoriaus atlyginimą, ir visos administravimo išlaidos (buhalterinės, registrų, teisinės, vykdymo, transporto, turto saugojimo, archyvavimo ir t. t.) (3000 Eur). Kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovas (apeliantas), bankroto proceso metu buvo parduotos dvi įmonės transporto priemonės už 800 Eur, ši suma paskirta padengti administravimo išlaidoms, daugiau bankroto byloje lėšų nebuvo gauta ir administravimo išlaidų sąmata bei administratoriaus atlyginimas liko nepadengti. Likusi suma, kurią ieškovas (apeliantas) prašo priteisti iš atsakovo yra 2 200 Eur. 

 

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, jog kreditorių nagrinėjamoje byloje patvirtinta įmonės administravimo išlaidų sąmata nėra detalizuota, išlaidos administratoriaus atlyginimui už teikiamas administravimo paslaugas nenurodytos. Administratoriaus atlyginimas yra įskaitytas į kreditorių patvirtintą bendrą 3000 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks sąmatoje nustatytų administravimo išlaidų nurodymas nereiškia, kad nustatytas tik išlaidų limitas, ir kad šiomis lėšomis administratorius gali disponuoti savo nuožiūra. Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. 

 

32.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad administravimo išlaidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės bankroto administratoriui, kaip civilinėje byloje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiai šaliai. Todėl ieškovo (apelianto) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog jis neprivalo atskirai įrodyti ir pagrįsti administratoriui paskirtą atlyginimą, kaip reikalaujamas priteisti negautas pajamas, kadangi bankroto administratoriaus reikalavimas dėl administratoriaus atlyginimo dalies priteisimo jokiais papildomais įrodymais neįrodinėjimas, atmestini kaip nepagrįsti. 

 

33.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tarp nustatytų atsakovo (buvusio įmonės vadovo) neteisėtų veiksmų (nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) ir atsiradusių nuostolių yra priežastini ryšys, kadangi būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygoja situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti bankroto administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas (apeliantas) suteikė administravimo paslaugas bankrutuojančiai įmonei, todėl turi teisę į bankroto administratoriaus atlyginimą ir kitų bankroto administravimo išlaidų atlyginimą, tačiau patirtos išlaidos turi būti pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

 

34.       Kaip nustatyta iš ieškovo (apelianto) teiktų procesinių dokumentų, teiktų paaiškinimų, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties (dėl UAB „Ausleros statyba“ bankroto bylos iškėlimo), bankrutuojanti įmonė turto neturėjo, turėtos 2 transporto priemonės buvo parduotos už 800 Eur, daugiau lėšų bankroto byloje nebuvo gauta. Kaip nustatyta remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankrutuojanti įmonė veiklos nevykdė, įmonei iškeltų bylų ir pareikštų ieškinių nebuvo. Ieškovui (apeliantui) nepateikus papildomų įrodymų, pagrindžiančių patirtų administravimo išlaidų realumą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įmonės bankroto procedūros sudėtingumą bei vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalimi, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo M. O. ieškinys tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo L. P. priteisiant 400 Eur (1200 Eur – 800 Eur) dydžio administratoriaus atlyginimą.

 

35.       Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkinamas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

 

36.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

 

37.       I. M. O, teikdamas ieškinį bei apeliacinį skundą, patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 50 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą ((duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 182) ir 50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą ((duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 203). A. L. P patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. sausio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LET Nr. 1004242. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudaro 3,32 Eur.

 

38.       Teismui sprendžiant ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies – 18 procentų, proporcingai paskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovui iš atsakovo priteisiant 18 Eur, o atsakovui iš ieškovo – 164 Eur. Atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteisiama 146 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

39.       Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nagrinėjamu atveju nepriteisiamas, kadangi iš kiekvienos šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos (2018-11-29) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 146 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

 

 

Teisėjai                                                                       Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

 

                                                                     Lina Muchtarovienė

 

                                                                     Vilija Valantienė